Vilniaus miesto meru ketveriems metams išrinktas 62-ų metų socialdemokratas Gediminas Paviržis, tačiau jo oponentai ketina balsavimo rezultatus apskųsti teismui. Trečiadienį vykusiame pirmajame naujos kadencijos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje už G.Paviržį balsavo 27 tarybos nariai. Kitas kandidatas - ligšiolinis miesto vadovas 35 metų Artūras Zuokas - gavo 24 balsus.
Iš viso Vilniaus miesto taryboje yra 51 narys. G.Paviržį į merus pasiūlė pirmojo tarybos posėdžio išvakarėse susibūrusi penkių partijų koalicija. Šiai koalicijai priklauso po 6 mandatus turinčios Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), Lietuvos socialdemokratų partija, Liberalų demokratų partija, Lietuvos rusų sąjunga ir 3 mandatus turinti Naujoji sąjunga (socialliberalai). Iš viso ši koalicija vienija 27 tarybos narius.
Pristatydamas savo programą, socialdemokratas G.Paviržis teigė, jog tęs pirmtako liberalo A.Zuoko darbus.
Jau po išrinkimo meru, G.Paviržis žurnalistams patvirtino miesto valdžios veiklos tęstinumą. Jis teigė, jog " daryt revoliucija - ne tas metas. Jau pergyvenome tą laikotarpį".
G.Paviržis tvirtino, jog didesnį dėmesį būtina skirti miesto infrastruktūros objektų priežiūrai, modernizavimui ir plėtrai. Be to, naujojo mero nuomone, būtina didesnį finansavimą skirti kultūrinių renginių organizavimui, gerinti švietimą, prižiūrėti aptarnavimo sferą.
G.Paviržis, tikriausiai turėdamas galvoje kelis sostinėje vykdomus daugiamilijoninius statybos projektus, teigė, jog mieste prasidėjusio "statybų proceso stabdyti negalima".
Ankstesnioji miesto valdžia, artėjant Mindaugo karūnavimo 750-sioms metinėms, pradėjo centrinio Gedimino prospekto kapitalinę rekonstrukciją bei Karaliaus Mindaugo tilto per Nerį statybą, milžiniško savivaldybės pastato bei verslo centro dešiniajame Neries krante statybas. Bendra šių projektų vertė siekia šimtus milijonų litų.
A.Zuoką iškėlė 24 tarybos narių koalicija - 18 mandatų turintys liberalai ir modernieji krikščionys demokratai bei 6 mandatus rinkimuose laimėję konservatoriai.
Iki šios savaitės pradžios prie liberalų, moderniųjų krikščionių demokratų bei konservatorių buvo prisijungusi ir LLRA, tačiau antradienį Lietuvos lenkų rinkimų akcija nusprendė prisidėti prie G.Paviržį remiančios koalicijos.
Pirmuoju vicemeru išrinktas liberaldemokratas Juozas Imbrasas.
A.Zuoko vadovaujama liberalų ir moderniųjų krikdemų koalicija per savivaldybių tarybų rinkimus pernai gruodžio 22 dieną Vilniuje gavo daugiausiai rinkėjų balsų. Todėl liberalai, įvertinę balsavimą tarybos posėdyje už G.Paviržį kaip miesto gyventojų valios nepaisymą, prakalbo apie galimybę merą rinkti tiesioginiuose rinkimuose.
Vilniaus mero rinkimus gali tekti surengti iš naujo, jeigu teismas pritars A.Zuoko šalininkų skundui.
LLS valdybos narys parlamentaras Eligijus Masiulis BNS patvirtino, jog liberalai ketina kreiptis į teismą dėl balsavimo rezultatų panaikinimo, nes savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavo ir balsavo parlamentarai Vladimiras Orechovas, Vasilijus Fiodorovas ir Eduardas Šablinskas.
Konstitucinis Teismas praėjusį gruodį konstatavo, jog Seimo nario pareigos nėra suderinamos savivaldybės tarybos nario pareigomis. KT nuomone, į savivaldybių tarybas išrinkti parlamentarai dėl gauto mandato turėjo apsispręsti iki pirmojo naujosios tarybos posėdžio.
Nepaisant to, Seimas priėmė įstatymo pataisą, kuria leido parlamentarams dėl gauto mandato apsispręsti po pirmojo savivaldybės tarybos posėdžio. E.Masiulis BNS teigė, jog opozicinių Jungtinės ir liberalų bei Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijų nariai ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtos įstatymo nuostatos teisėtumo. Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą turi ne mažiau kaip vienas penktadalis visų Seimo narių.
Taip pat, pasak E.Masiulio, opozicija ketina Seime inicijuoti apkaltos procesą savivaldybės tarybos posėdyje dalyvavusiems parlamentarams.
Vasario pabaigoje įsigaliojo Seimo Statuto nuostata, jog parlamentaro įgaliojimai nutrūksta, jeigu jis yra išrenkamas savivaldybės tarybos nariu ir neatsisako gauto mandato.
"Pagal šią formuluotę inicijuosime apkaltą trims Seimo nariams", - BNS sakė E.Masiulis.
Teisę inicijuoti apkaltą turi ne mažiau kaip vienas ketvirtadalis visų Seimo narių. Seime yra 141 vieta, tačiau šiuo metu keturios vietos yra laisvos. Opozicinės Jungtinė ir liberalų bei Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos bendrai turi 34 narius.
BNS
