Artėjanti narystė Europos Sąjungoje (ES) ir NATO verčia Lietuvą iš naujo peržvelgti užsienio politikos prioritetus. Ketvirtadienį įvykusiame Vyriausybės darbo grupės posėdyje svarstytas Vyriausybės programos užsienio politikos skyriaus pakeitimo projektas.
"Šiandien Lietuvos saugumo politika - jau ne tik integracija į NATO struktūras. Šalies saugumą lemia ir valstybės pasirengimas krizėms, įvairios saugumo iniciatyvos kaimyniniuose regionuose, dalyvavimas tarptautinėse operacijose, o netrukus - ir Europos saugumo bei gynybos politikoje", - teigė posėdyje dalyvavęs bei plačiau šalies saugumo politiką apibrėžti pasiūlęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Todėl projekte siūloma įvardyti uždavinius, kuriuos Lietuva turės spręsti būdama euroatlantinių struktūrų narė: įsitvirtinimas ES institucijose, Šengeno erdvėje, įsijungimas į euro zoną ir aktyvus dalyvavimas ES bendrojoje užsienio ir saugumo politikoje. Daugeliui Baltijos jūros valstybių tapus ES narėmis, atsiras vadinamoji "vidinė dimensija", kurios pagrindą sudarys strateginiai infrastruktūros projektai, įvairūs kiti praktinio bendradarbiavimo klausimai. Į visa tai būtina atsižvelgti, plėtojant dvišalius Lietuvos ryšius su šiomis valstybėmis ir modeliuojant santykius su ES kaimynais.
Darbo grupės parengtame projekte, kuriame siūloma išskirti ekonominę ir viešąją diplomatiją, ypatingas dėmesys atkreipiamas ir į naujos Lietuvos užsienio santykių srities - plėtros ir pagalbos politikos būtinumo išaiškinimą visuomenei.
Darbo grupę parengti Lietuvos užsienio politikos koncepciją ir Vyriausybės programos XIV skyriaus "Užsienio politika" pakeitimo projektą Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas sudarė šių metų rugpjūčio 25 dieną.
Šios grupės parengtą projektą greitu laiku svarstys Vyriausybė.
ELTA
