Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO), nekreipdama dėmesio į neigiamą Rusijos poziciją, užtikrins trijų Baltijos valstybių oro erdvės gynybą, joms balandžio mėnesį įstojus į aljansą. Tai antradienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Scheferis (Jaap De Hoop Scheffer).
Maskva pastaruoju metu sušvelnino savo poziciją dėl NATO plėtros, tačiau jai kol kas sunku susitaikyti su mintimi, kad prie jos sienų, pirmiausia trijose buvusiose sovietinėse respublikose: Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, gali būti dislokuotos aljanso karinės pajėgos.
"NATO privalo elgtis ir elgsis Baltijos šalyse taip, kaip elgiasi visoje savo teritorijoje, - duodamas interviu Latvijos laikraščiui "Diena" pasakė J. de Hopas Scheferis. - Mes kalbame apie NATO, o ne apie Baltijos valstybių oro erdvės gynybą, ir šiuo klausimu, galiu jus patikinti, visos valstybės narės laikosi vienos nuomonės".
NATO šiuo metu rengia planą, kaip užtikrinti Baltijos valstybių, neturinčių naikintuvų, oro erdvės gynybą, kai jos balandžio mėnesį kartu su Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija įstos į aljansą. NATO šaltinių tvirtinimu, ribotą karo lėktuvų skaičių į Baltijos šalis gali permesti Vokietija arba kokia kita Europos valstybė NATO narė.
Rusijos karinių oro pajėgų vadovybė praėjusią savaitę pareiškė susirūpinimą dėl Latvijoje surengto NATO išankstinio įspėjimo ir valdymo iš oro lėktuvo (AWACS) parodomojo skrydžio. Prieš tai Rusija prašė, kad į lėktuvą būtų įleistas jos stebėtojas.
"Žinoma, kad mūsų nuomonės kai kuriais klausimais skiriasi, - sakė vėliau šią savaitę Latvijoje viešėsiantis NATO vadovas. - Rusija neišvedė savo pajėgų iš Gruzijos ir Padnestrės, ir ji taip pat reiškia susirūpinimą dėl Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (CFE), pirmiausia dėl jos taikymo Baltijos valstybėms. Mes turime ieškoti sprendimo, bet aš neišduosiu NATO interesų ir aljansas nekeis savo senų pozicijų".
Paskutinėmis šaltojo karo dienomis pasirašyta Įprastinės ginkluotės Europoje sutartis riboja tarp Atlanto vandenyno ir Uralo kalnų dislokuotos ir saugomos karinės įrangos skaičių.
Anot J. de Hopas Scheferio, jis nori "konstruktyvių santykių" su Rusija.
Jis taip pat paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną priimti kvietimą ir birželį atvykti į Stambule rengiamą NATO viršūnių susitikimą.
Diplomatai pažymi, kad V. Putinas dėl nesutarimų dėl NATO plėtros ir Rusijos pajėgų dislokavimo Gruzijoje bei Moldovoje į aukščiausio lygio konferenciją tikriausiai nevyks.
Reuters-ELTA
