Uostamiesčio naminės degtinės pardavimo „taškus“ maitina blaivybės sąjūdžio pradininko tėviškėnai. Samanės pardavėjai sugalvoja vis daugiau būdų, kaip prisivilioti klientų ir neįkliūti policijai. Pareigūnai pripažįsta, kad girdyklos išnyks tik tada, kai neliks pigaus gėralo vartotojų.
Nuodų neišvalo
Didžiosios metų šventės nusinešė kelių klaipėdiečių gyvybes. Jie mirė apsinuodiję alkoholio surogatais. Pareigūnai tvirtina, kad jau kelerius metus uostamiestyje nebėra cukrinės. Žmonės miršta ne tiek dėl prastos alkoholio kokybės, kiek nuo per didelio jo kiekio. Ne kiekvienas, Kalėdų savaitę pratęsęs iki Trijų karalių, pajėgus ištverti didžiulį alkoholio kiekį organizme.
Uostamiesčio naminės degtinės pardavėjai daugiausiai produkcijos sulaukia iš Salantų, Kretingos ir Šilutės rajonų. Žinovai sugeba atskirti, kurie degtindariai išvaro geresnę ruginę ar kvietrugę. Tačiau ekspertai teigia - kad ir kiek kartų naminė varoma, visų taršalų ir nuodingųjų medžiagų namų sąlygomis panaikinti neįmanoma, todėl švelniai mėgėjų vadinama samanė yra tikras nuodas.
Duoda užkandos
Jau daugelį metų Klaipėdoje „taškų“ skaičius žymiai nesikeičia. Nuolat veikia apie 100 pardavyklų. Vienose jų per dieną parduodama vos keli litrai naminės, kituose - iki 60 ir daugiau. Vieni pardavėjai bendrauja tik su nuolatiniais klientais, kiti parduoda kiekvienam paprašiusiam.
Kiekvienas „taškas“ turi savas pardavimo tradicijas bei taisykles. Jos priklauso nuo to, kokiais kiekiais pardavėjas gauna degtinę iš tiekėjo. Jeigu „taško“ šeimininkas nuperka 100 ir daugiau litrų degtinės, tai yra urmu, jis už puslitrį sumoka nuo 1,8 iki 2,5 lito. Tada pirkėjas iš jo gali gauti šiek tiek pigiau nei iš smulkiojo prekeivio. Tačiau pastarieji daugiau pelno pardavinėdami degtinę mažais kiekiais.
Turėdamas litą kišenėje, girtuoklis gauna apie 70 ar 80 gramų naminės, stiklinę vandens ir kąsnelį duonos užkąsti, o rūkantis - už keliolika centų dar ir vieną kontrabandinę cigaretę.
Kad neapsiriktų, dažnas girdyklos laikytojas stiklinę pažymi raudonu brūkšniu, kiek pilti už litą, kiek - už du.
Apsitarnauja patys
Vis įvairesni darosi naminės pardavimo būdai atvirose vietose – ant suoliukų prie turgaviečių ir už buvusio „Vaikų pasaulio“. Čia samanę pardavinėja degtindarių pasamdyti girtuokliai. Kad nebūtų konkurencijos ir barnių, pasiskirstoma dienomis – vieną dieną pilsto šilutiškio karčiąją, kitą - kretingiškio.
Vargu ar paprastas praeivis įtartų, ką daro ant suolelio prisėdęs pensinio amžiaus vyras. Atidžiau įsižiūrėję pastebėtume, kad dėdulė ant suolo krašto padėjo litą. Pasiėmė nuo žemės lyg ir niekieno limonado butelį, iš jo įsipylė į čia pat stovėjusį vienkartinį indelį, išgėrė ir tuojau pat pakilęs nuėjo. Ši procedūra užtrunka ne daugiau nei minutę ar dvi. Sunku suprasti, kas butelio savininkas. Jei užkluptų pareigūnai, kaltų nerastų, o apšilęs pensininkas naiviai aiškintų - radau.
Išduoda smarvė
Kad name yra „taškas“, suprasti nesunku. Vienas ryškiausių pavyzdžių mūsų mieste - J.Zauerveino gatvės 1-asis namas. Šiame name nuo seno veikia trys „taškai“. Tiesa, pastaruoju metu vienas lyg ir bankrutavo. Nuo ankstyvo ryto kelių šimtų metrų spinduliu aplink namą lėtai lyg zombiai slampinėja apgirtę vyrai. Šiltu metų laiku alkoholikai nakvoja Ferdinando skverelyje. Daugiaaukščiuose alkoholikai užminga tiesiog laiptinėse.
Tradiciškai naminės stiprumas yra nuo 35 iki 52 laipsnių. Tačiau dažnas pardavėjas žino, kad benamiui negalima duoti tokio stipraus gėrimo, todėl pats jį atskiedžia. Priešingu atveju nualintas valkatėlės organizmas gali nepriimti samanės, ir visas skrandžio turinys atsidurs ant laiptinės grindų arba prie pat laiptinės durų.
Ten, kur „taško“ šeimininkas prekiauja stiklinėlėmis, šlapimu dvokia visa laiptinė, o kaimynai gyvena amžino karo sąlygomis. Pasak pareigūnų, tokį karą laimi tie kaimynai, kurie nenuleidžia rankų ir kaunasi iki pergalės. Išradingiausi remia prie sienos „taško“ savininką reikalaudami išsikelti. Priešingu atveju grasina nepalikti ramybėje, kasdien skųsti policijai, sekti tiekėjus, neįleisti į laiptinę svetimų, pjudyti juos šunimis ir netgi mušti.
Baudos negąsdina
Bendrosios prevencijos poskyrio viršininkas komisaras inspektorius Andrius Leliūga tikina, kad mieste nėra „taško“, kurio per metus kelis kartus nebūtų aplankę policininkai, nėra ir degtinės pardavėjo, neturinčio nuobaudos. Tačiau nemenkos - net kelis tūkstančius litų siekiančios baudos degtinės pardavėjų neatšaldo. Sumažinę apyvartą kelioms savaitėms ar mėnesiams, vėliau jie vėl tęsia savo nusikalstamą verslą pirmiausiai tam, kad sumokėtų baudas.
Pernai pareigūnus nustebino Kalnupės gatvėje 13-ajame name gyvenanti Bronislava Lapinskienė. Antrą kartą per trumpą laiką nutverta parduodanti naminę, pensininkė atsiprašinėjo pareigūnų, jog negalės pustrečio tūkstančio litų baudos sumokėti tuojau pat, o tik po trijų dienų.
Pernai Klaipėdoje policininkai aptiko tūkstantį 293 litrus naminės degtinės. Skirta 91 tūkstantis 450 litų baudų, daugiau nei 34 tūkstančius litų „taškų“ savininkai jau sumokėjo. Sėkmingos buvo pareigūnų operacijos, kurių metu išaiškinti ir sunaikinti „bravorai“ Klaipėdos, Šilutės ir Kretingos rajonuose.
A.Leliūga stebėjosi, kokie išradingi ir drąsūs blaivybės sąjūdžio pradininko vyskupo Motiejaus Valančiaus kraštiečiai. Salanto upelis augte apaugęs naminės degtinės fabrikėliais. Prie jų per pievas ir krūmokšnius veda išminti takeliai. Degtindariai laužus kūrena mediena, kuri nerūksta.
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
