Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovas atmeta Valstybės kontrolės kaltinimus ir laiko juos nepagrįstais. “Esu linkęs suabejoti Valstybės kontrolės atlikto audito rezultatais bei pateikiamomis išvadomis”, - teigia Nacionalinės filharmonijos vadovas Egidijus Mikšys.
Jo teigimu, abejones dėl Valstybės kontrolės auditorių padarytų išvadų kelia ir tai, kad Lietuvos nacionalinė filharmonija jų ataskaitoje yra laikoma kaip biudžetinė įstaiga, o tai prieštarauja filharmonijos nuostatoms.
“Valstybės kontrolės pranešime nurodyta, kad valstybės auditoriai padarė audito įrodymais pagrįstą išvadą, kad Lietuvos nacionalinė filharmonija yra biudžetinė įstaiga. Pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą biudžetinė įstaiga yra įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto ir įstaigos nuostatuose įvardinta kaip biudžetinė įstaiga. LNF nuostatuose, patvirtintuose LR Vyriausybės 1999-09-20 nutarimu Nr. 1333, LNF neįvardinta kaip biudžetinė įstaiga”, - teigia jis.
Jo teigimu, išvada, neatitinkanti įstatymo reikalavimų ir LR Vyriausybės nutarimų, gali būti vertinama tik kaip valstybės auditorių nuomonė, kad LNF turėtų būti biudžetinė įstaiga. “Pažymėtina ir tai, kad ankstesniuose Valstybės kontrolės patikrinimuose už tuos pačius LNF veiklos laikotarpius valstybės kontrolieriai nedarė išvados, kad LNF yra biudžetinė įstaiga”, - teigia Egidijus Mikšys.
Valstybės kontrolės auditorių išvadose filharmonijos vadovai yra įtariami biudžetinių lėšų švaistymu, o dabartinis jos vadovas Egidijus Mikšys šiuos įtarimus laiko nepagrįstais ir neatmeta galimybės inicijuoti nešališką organizacijos auditą.
“Valstybės kontrolės auditas buvo atliktas kaip organizacijos veiklos auditas, o ne kaip finansinis. Mes tikėjomės realių ir naudingų rekomendacijų, tuo tarpu jų negavome. Esame įtariami finansų švaistymu, tačiau jokių realių argumentų nėra pateikiama”, - pabrėžė Egidijus Mikšys.
LNF, gavusi valstybės kontrolės patikrinimo ataskaitą, nesutiko su pareikštomis išvadomis ir pateikė valstybės kontrolei savo pagrįstas norminiais aktais ir įrodymais pastabas.
Ataskaitos projekto svarstymo metu LNF atstovai išdėstė savo nesutikimus bei atkreipė Valstybės kontrolės pareigūnų dėmesį į tai, kad koncertinės organizacijos veiklos rezultatai negali būti nustatomi tik pagal finansinius rodiklius.
“Veiklos patikrinimo rezultate pateikiamos rekomendacijos dėl veiklos pagerinimo. Tai padarė vien tik ekonominį ar teisinį išsilavinimą turintys auditoriai. Mūsų nuomone, būtinai turi būti įtrauktas ir nepriklausomas ekspertas, turintis pripažinimą ir patirtį kultūros srityje ar koncertinėje veikloje. Todėl teigiame, kad buvo tikrinama ne koncertinė veikla, o biudžetinių lėšų panaudojimas organizuojant užsienio gastroles ir festivalius bei jų finansinės ataskaitos. Tai patvirtina ir Valstybės kontrolės rekomendacijos”, - mano filharmonijos vadovas.
Pasak jo, Valstybės kontrolės patikrinimo ataskaita neatspindi realios situacijos LNF ir yra vienpusė, neatkreipianti dėmesio į LNF darbo specifiką ir sudėtingumą.
Valstybės kontrolės išvados bus aptartos Filharmonijos tarybos posėdyje antradienį, sausio 7 d. Jame dalyvaus ir kultūros ministrė Roma Dovydėnienė. Darbotvarkėje bus pristatytos ir aptartos valstybės kontrolės “LNF veikla organizuojant koncertines keliones ir meno festivaliu” ataskaitos.
Lietuvos nacionalinė filharmonija šiuo metu yra viena didžiausia Lietuvoje koncertinė organizacija, turinti savo filialus Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Per praeitus metus suorganizavo 600 koncertų bei 4 festivalius - Vilniaus festivalį, Pažaislio muzikos festivalį (Kaune), Lietuvos kamerinio orkestro klasikinės muzikos koncertų ciklą “Nakties serenados” (Palangoje) ir Kamerinės muzikos vasaros festivalį “Kuršių nerija” (Neringoje). LNF yra ir šiuolaikinės muzikos festivalio “Gaida” bendrarengėja. Šiuo metu organizacija turi 394 etatinius darbuotojus.
