Lietuva, kaip itin svarbaus rytinio Europos Sąjungos pasienio valstybė, tiesiogiai atsakinga už penktadalio išorinės sausumos sienos saugumą, mano, kad naštą, taip pat ir finansinę, turi pasidalyti visos ES narės.
"Europos Sąjungos išorinei sienai nutolus į Rytus ir gerokai pailgėjus, numatant naujas nelegalios migracijos kontrolės priemones, iškils būtinybė solidariai paskirstyti naštą visoms šalims narėms. Solidarumas bendros sienos administravimo srityje turėtų būti įgyvendinamas naudojantis stojimo derybose jau naudotu saugomos išorinės sienos ilgio principu", - pabrėžė ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas ketvirtadienį (06.20) Salonikuose Europos Sąjungos Vadovų Tarybos pirmoje darbinėje sesijoje kalbėdamas apie imigraciją, sienos apsaugą ir prieglobsčio suteikimo problemas.
"Esu įsitikinęs, kad šalių narių nacionalinės pasienio tarnybos, gavusios papildomos paramos, sugebės patikimai saugoti ES išorinę sieną", - sakė A. Brazauskas.
Ministras pirmininkas taip pat pabrėžė, kad ypatingas dėmesys bendros ES išorinės sienos administravimo srityje turi būti skiriamas pasienio tarnybų pareigūnų apmokymams pagal bendrą programą. Specializuotas regioninio ar visos ES masto tokio apmokymo centras, anot Vyriausybės vadovo, galėtų įsikurti ir Lietuvoje, kurios geografinė padėtis yra unikali.
Bendradarbiavimo kovos su nelegalia migracija srityje Lietuva yra sukaupusi nemažai patirties, kurią, matyt, dar praturtins Kaliningrado tranzito schemos veikimas - jo rezultatai ims aiškėti jau po poros savaičių.
Ministras pirmininkas taip pat pabrėžė, kad spręsdama Kaliningrado tranzito problemą, Lietuva pralaužė ledus ir kitoje svarbioje srityje - ji pirmoji pasirašė readmisijos sutartį su Rusija. Sutartį prieš porą dienų ratifikavo Rusijos Dūma. "Manau, kad mūsų derybų patirtis ir ši sutartis galės pasitarnauti kaip modelis rengiant analogišką visos ES sutartį", - teigė savo kalboje Salonikuose A. Brazauskas.
ELTA
