Šalyje kasmet mažėja jaunų žmonių, tačiau didėja vaikinų ir ypač merginų noras studijuoti. Naujausiame Statistikos departamento leidinyje „Švietimas“ matyti pasiekimai ir problemos, taip pat Lietuvos vieta Europos Sąjungoje.
Sumažėjo mokinių
Demografiniai pokyčiai rodo, kad nuo 2000 metų iki 19 metų amžiaus žmonių šalyje sumažėjo 112 tūkstančių.
Dešimtmetį džiuginusi kylanti statistinė besimokančiųjų skaičiaus kreivė praėjusiais mokslo metais gerokai smuktelėjo. 2004–2005 mokslo metais švietimo įstaigose besimokančio jaunimo skaičius per metus sumažėjo 5,4 tūkstančio.
Daugiau mokosi
Kita vertus, didėjantys mokymosi aprėpties rodikliai rodo, kad vis daugiau Lietuvos jaunimo mokosi arba studijuoja. 2004–2005 mokslo metais vidurinio mokslo siekė 76 procentai, o aukštojo mokslo - 39 procentai (2000–2001 mokslo metais atitinkamai 65 proc. ir 22 proc).
Nori universitetų
2004 metų rudenį šalies universitetų studentais tapo 47 procentai abiturientų, kolegijų studentais – 22 procentai dvyliktokų. Kas dešimtas jų pasirinko profesinę mokyklą. Be to, universitetų pirmakursių būrį tais pačiais metais papildė 509 profesinių ir aukštesniųjų mokyklų absolventai, taip pat 487 baigusieji kolegijas ir 332 – universitetus.
Plūdo į Vilnių
Šalyje veikia 21 universitetas. Studijuojančiųjų skaičius juose per metus išaugo 8,3 tūkst. ir iš viso 2004–2005 mokslo metais siekė 138,5 tūkst. (2000–2001 mokslo metais – 95,6 tūkst.) studentų. Jų skaičius labiausiai išaugo Vilniaus universitete: per metus padidėjo 1,9 tūkst. ir siekė 24,2 tūkst. akademinio jaunimo.
Populiarėja kolegijos
Sparčiai plečiasi gana naujas aukštojo mokslo sektorius. Tai aukštosios neuniversitetinės studijos, kurias teikia kolegijos. Kolegijų skaičius, palyginti su 2000–2001 mokslo metais, išaugo nuo 7 iki 27, o studijuojančiųjų jose – net penkiolika kartų: nuo 3,5 iki 52,2 tūkst. Kas penktas studentas (10,1 tūkst.) mokosi nevalstybinėje kolegijoje.
Daugiau merginų
Praėjusiais mokslo metais padaugėjo besimokančių merginų - jų dalis aukštosiose mokyklose perkopė 60 procentų.
Nebaigia studijų
Lietuvoje nemažėja jaunimo, nebaigusio studijų. 2004–2005 mokslo metais studijų universitetuose nebaigė 13,4 tūkst. (10 proc.), kolegijose – 5,2 tūkst. (12 proc.), profesinėse mokyklose – 5,7 tūkst. (13 proc.) vaikinų ir merginų.
Studijuoja vyresni
Praėjusiais mokslo metais studijavo daugiau vyresnio amžiaus žmonių: 35 tūkst., arba penktadalis, universitetų ir kolegijų studentų buvo 30 metų amžiaus ar vyresni. Didesnė dalis studentų rinkosi neakivaizdines studijas: kolegijose - 50,4 procento, universitetuose - 32 procentai.
Mokosi ir svetur
Lietuviai mokosi ir užsienyje. Eurostato duomenimis, 2003 metais Europos šalių aukštosiose mokyklose studijavo 4,1 tūkst. jaunuolių iš Lietuvos, arba 2,4 procento visų mūsų studentų (Estijos – 3,2 proc., Latvijos – 1,7 proc.).
Europoje – septinta
Europos Sąjungos šalių statistika rodo, kad pagal aukščiausią išsilavinimą įgijusių jaunuolių skaičių Lietuva yra septinta. 2004 metais aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą buvo įgiję 35 procentai 25–34 metų amžiaus Lietuvos jaunuolių.
Parengta pagal Statistikos departamento informaciją
„Klaipėda“ (www.klaipeda.daily.lt)
