Mauzeris su Surskiu pakalbėję apie profesinių sąjungų lyderės apgaulingą išvaizdą imasi tarptautinių reikalų - spaudžia Ameriką išduoti Petriką.
Surskis: Ale vat, Mauzeri, vat kokia iliuzija mane kartais užklumpa. Žiūriu į žmogų, gink Dieve, ne tupas kaip Dievo avinėlis...
Mauzeris: Nu...
Surskis: A vat paimi šakutę su vienu dančiu ir pradedi tą žmogų krapštyti giliai ir pastebi, kad nė velnio, tupumas - tik išorinė kaukė. Žmogus prisigrobęs turto ir sėdi sau Seime vartydamas dideles mėlynas kiaulės akis.
Mauzeris: Supratau, tamsta kalbate apie skardžiabalsę profsąjungų lyderę Aldoną Baslienę.
Surskis: Vo, vo, vo, vo. Atrodo, aprengtum moteriškę telagreika, duotum dvirankį pjūklą, galėtų vaizduoti laisvųjų statybų brigadininkę, o iš tikrųjų užgrobusi pusę Tauro kalno ir sunkia sau pinigėlį vaikų vardu.
Mauzeris: Klausykit, kas čia naujo? Stebitės, lyg meteoritu būtumėt per galvą gavęs. Taigi visi paksistai tokie. A jinai bent privatizavo profsąjungų rūmų gabalą?
Surskis: Ne, tik pigiai nuomoja.
Mauzeris: Aaa... tai ji - doras žmogus. Užkietėję paksalaižiai Rolandas ir Aušrina Marina tai už 200 litų privatizavo visą Universiteto kosmoso centrą.
Surskis: Tai ačiū Dievui, kad Aldona baigusi tik 8 klases „Visiukuose“. Būtų užprivatizavusi visą Tauro kalną su Amerikos ambasada, o atlėpausį būtų priėmusi dirbti valytoju... Je.
***
Mauzeris: Jo, Surski, jo, jo, jo, jo... Verkia jūsų kišenė ir minkštai prikimšta mašna.
Surskis: Minkštai tai minkštai, bet kodėl jau čia taip verkia?
Mauzeris: Aš labai nenoriu tau gadinti nuotaikos, kai žydi sodai, bet turiu pasakyti - Petriko Amerika neišduos.
Surskis: Cha, cha, ką jūs nušnekat, prieteliau. Taigi pas jį mano indėlis, jis turi grįžti ir atiduoti.
Mauzeris: Amerikos teisininkai skaito, kad tai, ką Petrikas čia pridirbo, Amerikoje yra normalus bizniukas. O amerikonai be reikalo žmonių per Atlantą nesiuntinėja.
Surskis: Kaip? Taigi Amerika yra pasaulio policininkas. Ana privalo saugoti ir mano pinigus. Petriką sulankstys, įdės į jūrinį konteinerį kartu su mano pinigais, dar tilps ir jo akinių kioskas, o mes jau ant molo visi laukiam.
Mauzeris: Jo, įsivaizduoju, tiršta bus, kaip stintų per nerštą.
Surskis: Jo, ir visi rėksim - Petrikai, Gintarėli, neatidarinėk konteinerio iki kranto, labai stiprus vėjas pinigus išnešios. Ir džiugu, kad mes palaukėm, neskubėjom ir dabar gausim su nuošimčiais ir palūkanom. O visi valdininkai ir prokurorai, kurie atsiėmė dar Petrikui būnant Lietuvoje, dabar nagus grauš.
Mauzeris: Neatiduos tau Amerika Petriko.
Surskis: Atiduos, atiduos, Amerika - svajonių šalis, ji privalo išpildyti mano svajones. (Dainuoja) „Amerika, Amerika...“
Prie "Dviračio šou" kūrimo prisidėkite ir jūs. Siųskite savo idėjas, scenarijus adresu [email protected]. Geriausių idėjų autoriai gaus vertingus prizus.
"Dviračio šou"
