Politologai Mauzeris su Surskiu nori pamušti rekordus, tačiau ne dėl tuščiagarbiškumo, bet dėl premijų, kurias dalija Brazauskas. O paskui kalba apie Salamakiną ir antrininkus.
Surskis: Mauzeri, ar gandrai jau parskrido?
Mauzeris: Nu tai neabejotinu būdu. Pilni pabaliai vaikštančių.
Surskis: O blemba... A klausyk, gal jie dar perėti nepradėjo?
Mauzeris: Tai ne, dar tik snapais kedena vienas kitam relišerius...
Surskis: Kažin koks gandras man užleistų gandralizdį ketvertui dienų?
Mauzeris: O tai ką tu ten ruošiesi perėti?
Surskis: Perėsiu rekordą. Vadinasi „Užsisėdėjęs gandralizdyje“. Prasėdžiu 70 valandų, pastatau pasaulio rekordą, nuvažiuoju į ligoninę, išmasažuoja mano pamėlusias letenėles...
Mauzeris: O kam tau viso to reikia?
Surskis: Nu žiopla, tu žiopla pele. Taigi už tokius rekordus Brazius po 10 štukų dalina ir dar vardinį laikrodį duoda!
Mauzeris: ...o duoda! Bet palauk, taigi čia davė tiems, kurie lede tupėjo.
Surskis: Koks skirtumas, kur tupėt. Svarbu, kad rekordas. Vat Gražulis su Klumbiu „užsišaldė bade“, pamuš rekordą ir Valionis rekomenduos juos premijuoti.
Mauzeris: Klausyk, tai gal kartu sėdam į gandralizdį, gal abiem duos po 10 tūkstančių?
Surskis: Už gandralizdį vargu bau kaži. O vat jeigu sėstumėm 80-čiai valandų ant Elektrėnų kamino - „Užsivendziję dūme“ čia tai rekordas.
Mauzeris: Tai reikia kartu lašinių pasiimti - pasirūkysim.
Surskis: Jo, ir dar po žalią karšį parūkinti
***
Mauzeris: Kaip manai, Surski, Salamakinas išdavė valstybės paslapties dokumentą žurnalistams ar ne?
Surskis: Tai jokiais būdais. Algimantas gi aiškiai keturis kartus jau prisipažino, kas jis KGB rezervistų sąrašą perskaitė ir sunaikino.
Mauzeris: O kaip sunaikino?
Surskis: Nu ką, nežinai, kaip dokumentai naikinami? Slaptas dokumentas yra suvalgomas. Į šiukšlių dėžę negali mesti, nes valytoja perskaitys.
Mauzeris: Nu tai vis tiek nesuprantu, kaip tas dokumentas žurnalistams papuolė. Ką jis nesusivirškino?
Surskis: Viskas žymiai švariau, Mauzeri. Salamakinas pasiėmė dokumentą ir nuėjo į Seimo restoraną jo valgyti. Pasidėjo į lėkštę, atsipjovė gabaliuką su antspaudu - neskanu. Nuėjo paprašyti garstyčių ir kečupo. O tuo metu prišokęs paparacius ir nufotografavo.
Mauzeris: Tai dabar kaip skaitosi - jis išdavė paslaptį ar ne?
Surskis: Jokiais būdais. Kalta yra Seimo restorano vedėja, kuri taupumo sumetimais nelaiko ant kiekvieno stalo kečupo ir garstyčių.
Mauzeris: Jo, nėra tvarkos Lietuvoje. Milijonai išleidžiami „Siemens“ arenai, o ant garstyčių ir kečupo taupoma.
Surskis: Ant ko taupom, mieli visuomenės maitintojai padažais?.. Tai yra pažadais... Ne... padažais...
***
Surskis: Girdėjai, Mauzeri, ką perskaičiau šiandien per radiją? Anglai statys filmą apie Čarlzo ir Kamilos gyvenimą ir ieško aktorių antrininkų.
Mauzeris: Nu ir kaip sekasi?
Surskis: Nu antrininką Čarlzui šiaip ne taip sukrapštė, o vat su Kamilos antrininke sunkiau... Žeraras Depardjė atsisakė ir kito neranda.
Mauzeris: O kodėl lietuviai nepastato nė vieno filmo apie mūsų princų meiles? Pavyzdžiui, „Algirdas ir Kristina“.
Surskis: Nu jo, jeigu Depardjė nevaidins Kamilos, tai galėtų Brazių suvaidint. Čia net žinomus scenarijus galima panaudoti. Pavyzdžiui, grafą Montekristą perdaryti ant žmogaus, uždaryto sodo namelyje.
Mauzeris: Jo, o Cezario ir Kleopatros scenarijus tiktų Egipto scenoms. O Butrimas būtų žmogus, kuris juokiasi.
Surskis: Taip, dar yra scenarijus „Aš padidinau savo vaikus“, o sound tracką nupjauti nuo Eagles „Hotel California“- Reval družba.
Mauzeris: Įdomu, ką reikėtų režisierium kviesti?
Surskis: Nu tai ryškiai Spilbergą. Tas gi statė „Juros periodo parką“, tai žino, kaip iš sovietinio kiaušinio padaryti politikos dinozaurą.
Mauzeris: Liko tik finansus išspręsti.
Surskis: O ką čia spręsti. Dėl tokio filmo galima dvejus metus ir solidarumo mokestį pamokėti.
Prie "Dviračio šou" kūrimo prisidėkite ir jūs. Siųskite savo idėjas, scenarijus adresu [email protected]. Geriausių idėjų autoriai gaus vertingus prizus.
"Dviračio šou"
