Politologai Mauzeris su Sūrskiu kalba apie Stokholmo ir Molėtų sindromą – pastarojo gydymas ypač brangiai kainuoja. Vėliau dar apgaili, kaip viens po kito griūva Lietuvos stabilumo garantai.
Mauzeris: Sūrski, ar tu žinai, kas yra „Stokholmo sindromas“?
Sūrskis: Puikiai. Čia tokia liga, kai auka įsimyli savo pagrobėją. Prasidėjo jis vienam Stokholmo banke, kur plėšiką įsimylėjo ir už jo ištekėjo auka. Reikalas suprantamas – plėšikas, nubombinęs banką, jau pasidarė turtingas, kodėl gi už jo neištekėti.
Mauzeris: Na biškį su pjautuvu perėjot per istoriją, o bet tačiau antras klausimas: ar žinai, kas yra „Molėtų sindromas“?
Sūrskis: Kadangi Molėtuose nėra banko, katrą apsimokėtų plėšti, tai skaitau, kad čia yra liga, kai auka įsimyli vietą, kur prievartą buvo uždarytas. Mano duomenimis, tokia liga susirgo tik vienas Lietuvos pilietis, kuklus savivaldybės tarnautojas Vilmantas Drėma.
Mauzeris: Jo. Spauda rašo, kad Vilniaus mero rinkimų metu Molėtų sodyboje užareštuotas Drėma nūnai pats įsigijo sodybą Molėtuose prie Išnaro ežero už 85 tūkstančius litų.
Sūrskis: Matai, koks sunkus sindromas... Kaip brangiai atsieina ligos gydymas.
Mauzeris: Vat įdomi liga. Atrodo, turėtum tokius pinigus mokėt, kad tik nereikėtų grįžt į vietą, kur buvai nuskriaustas, bet ne... še tau...
Sūrskis: Suprantu, čia tas pats, kaip pabuvus kalėjime. Sako, žmonės, ilgiau pabuvę, jau po to nemoka kitaip gyvent, prisitaikyt prie visuomenės. Pasitrina biškį laisvėje – ir atgal į kaliūzę...
Mauzeris: Ne, skirtumas yra. Kaliūzėje tave išlaiko nuskriaustieji, o čia greičiausiai skriaudikai. Drėma tai tik 85 tūkstančius sumokėjo. Kitus, matyt, vyrai sumetė.
***
Sūrskis: Matai, Mauzeri, kiek yra požymių, kad Brazauskui reikia trauktis?
Mauzeris: Iš kokių požymių spėjat? Iš barsuko taukų storio ar iš bebro liaukų?
Sūrskis: Mielas kolega, jeigu jūs nors truputį pasektumėt visuomenės gyvenimą, pamatytumėt daugybę ženklų. Pasirodo, ant Lietuvos buvo trys stabilumo garantai – Brazius ir du atlantai Vilniuje, katrie laikė balkoną.
Mauzeris: Čia tie, kur stovi (rodo) ant Trakų ir Pylimo gatvių kampo?
Sūrskis: A jo. Tai va vienas stabilumo atlantas jau guli, o ir atrodo lygiai taip pat apgailėtinai kaip Brazius. Vieną apdaužė blaivi opozicija, kitą – girtas vairuotojas.
Mauzeris: Kaip skaitai, jeigu stabilumo Brazauską (rodo) nudauš, Lietuvos balkonas įgrius?
Sūrskis: Ne. Ir tie atlantai, ir Brazauskas tik dėl grožio. Iš tikrųjų ir balkoną, ir Lietuvą laiko sijos.
Mauzeris: O ko Adamkus taip bijo, kad atlantą Brazauską opozicija nudauš?
Sūrskis: Matai, Adamkus irgi tik dėl grožio kaip karalius Mindaugas priešais Gedimino kalną. Sėdi, mato, ką Zuokas aplinkui išdarinėja, o padaryt nieko negali – užpakalis cementinis.
Mauzeris: O Viktoro monumentui ant Lietuvos negresia?
Sūrskis: Nieko. Anas kaip tie darbininkai ant Žaliojo tilto. Gali vadinti sovietmečio palikimu, gali gėjais – darbininkai su kolūkietėmis kaip stovėjo, taip ir stovės. Tiesa, norėtų per tiltą nueit iki tarybinės inteligentijos paminklo, bet negali – diplomas per trumpas...
Prie „Dviračio šou“ kūrimo prisidėkite ir jūs. Siųskite savo idėjas, scenarijus adresu [email protected]. Geriausių idėjų autoriai gaus vertingus prizus.
„Dviračio šou“
