Po pergalės prieš Libaną Lietuvos rinktinės snaiperio Martyno Gecevičiaus žurnalistai pirmiausia pasiteiravo apie jo paties savijautą. M. Gecevičius per pirmąsias ketverias Pasaulio čempionato rungtynes prametė visus aštuonis tolimus metimus, o mače su Libanu, pataikęs 4 tritaškius iš 11, buvo antras pagal rezultatyvumą rinktinėje (16 tšk.).
„Žinau, kad pirmosios rungtynės nebuvo man labai sėkmingos pagal pataikymo procentą, bet yra kaip yra, – kalbėjo M. Gecevičius. – Nesijaučiu psichologiškai silpnas, tiesiog nepataikiau savo metimų. Negaliu sakyti, kad kažko nemoku, negaliu, paprasčiausiai – nekrenta. Šiandien keli įkrito, ir galbūt po to buvo kažkiek lengviau“.
M.Gecevičius sakė, kad pasitikėjimo savo jėgomis jį bandė įkvėpti ir komandos draugai. „Jie visuomet palaikė. Drąsino mesti, ragino pasitikėti savimi. Tai padeda“, – tikino žaidėjas.
– Martynai, varžovas aštuntfinalyje – Kinija. Ką manai apie šią rinktinę?
– Planavome žaisti su Puerto Riku, bet jis susigadino reikalus mače su Dramblio Kaulo Krantu, tad gavome kinus. Tai aštuntfinalio varžybos, praloši – važiuoji namo, laimi – eini toliau. Kiekvienas varžovas rimtas. Kinai yra išmokyti lietuvio žaisti krepšinį ir tikrai bus sunkus varžovas.
– Laukia keturios laisvos dienos. Ne per daug poilsio?
– Tokia čempionato sistema. Galbūt reikėjo kažkam pralošti ir būtume turėję dvi laisvas dienas. Dabar turime keturias ir turime prie to prisitaikyti. Bus laiko pasitreniruoti, išsigydyti mažas traumeles. Manau, blogiau nebus.
– Kodėl taip yra, kad tam atakuojančiam gynėjui, kuris pasirodo starto penkete, dažniausiai nesiseka?
– Ne kiek nesiseka, tiesiog čia yra rinktinė, čia yra suvažiavę stipriausi žaidėjai. Tame ir yra mūsų stiprybė – jei nesiseka vienam, sekasi kitam. Dėl to ir laimėjome prieš tokias komandas kaip prancūzai ir ispanai.
Julius Bliūdžius iš Izmiro
