„Geras jausmas", – po rungtynių su ispanais šyptelėjo Lietuvos rinktinės aukštaūgis Martynas Andriuškevičius. 24 metų krepšininkas galėjo džiaugtis ne tik puikia komandos pergale, bet ir savo debiutu nacionalinėje rinktinėje, žaidžiant oficialias rungtynes.
„Tas laukimas ant suoliuko, galvojimas, kada tavo laikas ateis, priverčia jaudintis. Sunku sėdėti ir laukti. Kai komanda atsilikinėjo, o man pavyko tos gyvasties įnešti, pradėjome juos vytis – tuomet ir paties viduje atsirado energijos, ir komandos draugų nusiteikimas pasikeitė. Žaidėme kaip viena komanda. Tai buvo puikios rungtynės“, – sakė M.Andriuškevičius.
– Martynai, debiutas rinktinėje ir tokios fantastinės rungtynės... Jautiesi pakylėtas?
– Man visa tai galbūt vėliau ateina. Stengiuosi neužsisvajoti ir neužmigti ant laurų. Aišku, širdy malonu. Malonu vien atstovauti šiai rinktinei ir dar maloniau prisidėti prie pergalių. Kiekviena minutė, praleista aikštelėje, man yra brangi.
– Sukūrėte stebuklą ar tai visiškai pelnyta pergalė?
– Nežinau, ar galima tai pavadinti stebuklu. Čempionatas tik įsibėgėja ir iš tikrųjų šiandien nežaidėme visiškai taip, kaip galėtume. Galime ir daugiau. Jei žaisime kartu ir išliksime komanda, galime padaryti dar daugiau.
– Kas po rungtynių dėjosi komandos persirengimo kambaryje?
– Nieko ypatingo. Pasidžiaugėme pergale, bet vyrai jau galvoja apie rytdienos rungtynes.
– Ką treneris tau asmeniškai sakė, prieš pirmąkart įžengiant į aikštę?
– Kaip visada – žaisti savo žaidimą. Statyti patikimas užtvaras, gerai žaisti gynyboje. Mano darbas – daugiau gynybinis. Stengiausi tai daryti, taip pat atsitverti žmogų ir kovoti kamuolius. Toks buvo mano darbas.
Julius Bliūdžius
