Kontrastų ir paradoksų filmas. Pasakojama apie našles, kurios pagal šventuosius įstatymus turi tris galimybes: susidenginti kartu su velioniu vyru, ištekėti už jo jaunesniojo brolio arba gyventi našlių bendruomenėje ir likti skaisčios iki pat savo mirties. „Neištikima našlė atgimsta šakalu“, – teigiama hinduistų šventose knygose.
Tačiau dorovingomis apsimetinėjančios ir skaistybės įžadus sau davusios našlių bendruomenės moterys kas vakarą išsiunčia gražiausiąją savo narę pardavinėti kūno, kad kitos iš to galėtų išsimaitinti. Šventieji įstatymai draudžia našlėms valgyti skanumynus, tačiau filme vieną iš našlių vadžių vaidinusi storulė pasislėpusi kemša kiek nori ir ko nori, čia pat mažai, ką tik našle tapusiai mergaitei aiškindama, kad taip daryti negalima. Tokių paradoksų filme sočiai. Jie verčia susimąstyti. Prisiminti, kad šalia gėrio visada gyvena blogis. Šalia pažangos – prietarai.
Filme labai meistriškai įterpiami komedijos elementai. Seniausia našlių namų gyventoja, tiesiog pamišusi dėl saldumynų. O jų našlėms valgyti nevalia. Tad belieka tik garsiai svajoti. „Ar žinai, kas buvo po mano vestuvių ceremonijos?“ – klausia devynerių priversta ištekėti senolė ir pati atsako išvardydama visus suvalgytus saldumynus kaip svariausią vestuvių argumentą. Komiškos situacijos ar dialogai susipindami su tragiška našlių egzistencija padidina filmo vertę iki pačios aukščiausiosios. Panašiai kaip tragikomedija „Gyvenimas yra gražus“, taip ir „Vanduo“ per juoką atspindi tragišką situaciją ir dar labiau sustiprina tikrumo įspūdį.
Dramoje „Vanduo“ vaizduojamas perversmo laikotarpis – Indijos išsivadavimas nuo imperialistų anglų ateinant į valdžią M. Gandhi (1938 m). Anglijos kolonija Indija, atrodo, šiuolaikiškų imperialistų įtakos beveik nepaliesta: dauguma indų aklai tiki šventaisiais, kartais absurdiškų nuostatų prikimštais, senaisiais raštais, nepakitusi ir buitis, apranga, o svarbiausia – tikėjimas, kad šventieji įstatymai yra aukščiau už bet kokius pasaulietinius. Tačiau šalia tokių religinių fanatikų atsiranda ir anglų įtaką pajutusių indų. Vienas jų – indui nederančiai plačių pažiūrų teisininkas Narajanas, įsimylėjęs gražuolę prostitutę našlę.
Kiek banaliai sukurpta istorija apie „gerojo“ ir „blogosios“ meilę, kuriai, kaip visada, tenka pereiti kryžiaus kelius. Tačiau šį kartą meilė visko nenugali. Jau suplanuotas vestuves sugadina mylimosios nuklydimai. Sužinojusi, kad išrinktojo tėvas buvo jos nuolatinis klientas, mergina pasiskandina šventojoje upėje. Per šios merginos įvaizdį parodoma, kad užslėptas, gerumu pridengiamas vidinis blogis yra niekingesnis už kūniškus nuklydimus. Priversta pardavinėti savo kūną gražioji našlė yra viena uoliausiai tikinčių šios iškreiptos bendruomenės narių. Tikėjimas, nuoširdumas, pagalba kitiems – taip sukuriamas vos ne šventosios, kuri užsiiminėja prostitucija, paveikslas. Tačiau ši uždraustos meilės ir šventosios prostitutės fabula tėra šalutinė.
Pagrindinė filmo idėja – moterų teisių į visavertį gyvenimą ignoravimas Indijoje. Šią mintį ryškiausiai atskleidžia aštuonmetės mergaitės personažas. „Ar ilgam?“ – klausia ji savo tėvo, kuris praneša apie tai, kad ji tapo našle, nors savo vyro net neprisimena. Mažos mergaitės gyvenimas paraleliai gretinamas su suaugusių moterų. Galiausiai šią mažą mergaitę našlės priverčia santykiauti su vyrais. Viso to kulminacija – vienai iš našlių prašviesėja protas ir ji mergaitę perduoda M. Gandhi globai. Ašaras spaudžianti scena, todėl nereiktų pamiršti į šį filmą nusinešti nosinaičių. Tokia geroji fėja, kuri išgelbsti seksualiai išnaudotą, visiškai jėgų netekusią mergaitę, nėra vienintelis gerumo pavyzdys filme. Tos, kurios dar neprarado žmogiškumo, dalijasi viskuo, ką turi. Kraupiose gyvenimo sąlygose, kur šalia materialaus skurdo matomas dvasinis skurdas, toks gerumas suspindi tarsi auksas pelenuose. Galiausiai nelaimingojo įsimylėjėlio Narajano žodžiai, kad už religijos slepiasi ekonominiai apskaičiavimai – našlės siunčiamos į prieglaudas tam, kad šeimoje būtų „mažiau burnų“, paaiškina, kodėl šis režisierės Deepa Mehta filmas paženklintas protesto akcijomis ir Indijos politikų grasinimais.
