Lietuvos žaliųjų judėjimas p irmadienįprie Rusijos ambasados Vilniuje organizuoja piketą, kuriame protestuos prieš Rusijos bendrovės ketinimus eksploatuoti naftos telkinį Baltijos jūroje netoli Kuršių nerijos.
Kuršių nerija 2001 metais bendru Lietuvos ir Rusijos teikimu buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Kaip pranešė Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos Seime spaudos tarnyba, pikete dalyvaus ir Jaunųjų konservatorių organizacijos vadovybė ir nariai.
"Rusijos ambasadą akcijos taikiniu pasirinkome todėl, kad "LUKoil" jau gavo leidimus iš Rusijos gamtinių išteklių ministerijos vykdyti naftos platformos statybos darbus. Tokiu būdu Rusijos valdžia jau prisiėmė atsakomybę už gresiančias pasekmes", - rašoma konservatorių frakcijos pranešime.
Telkinys D-6 ("Kravcovskojė") yra Baltijos jūros šelfe už 22 kilometrų nuo Kuršių nerijos pakrantės ir tik už 7 kilometrų nuo Lietuvos ir Rusijos jūros sienos.
Telkinį ketinančios eksploatuoti bendrovės "LUKoil" dukterinės įmonės "LUKoil-Kaliningradmorneft" atstovai tvirtina, kad projektas yra saugus ir avarijų tikimybė yra labai maža.
Lietuvos aplinkosaugininkai ne kartą reiškė nerimą projekto saugumu. Lietuvos žaliųjų nuomone, pramoninė naftos gavyba unikalaus gamtos kampelio, įrašyto į Pasaulio paveldo sąrašą, pašonėje, gali pažeisti jo ekologijos sistemą.
Aplinkos ministerijos parengtoje studijoje šis Baltijos jūros rajonas yra pripažintas švariausia jūros vieta. Studijos išvadose teigiama, kad užteršimas nafta paveiktų ne tik jūros ekosistemą, bet padarytų žalos Kuršių nerijos kranto zonai, augalijai, paukščiams ir žuvininkystei.
Naftos gavybą D-6 telkinyje planuojama pradėti šių metų pabaigoje, didžiausias projektinis pajėgumas būtų pasiektas dar po kelerių metų.
Aplinkos ministerijos duomenimis, "LUKoil" kompanija planuoja šį telkinį eksploatuoti apie 25-30 metų. Kasmet išgaunamos naftos kiekis sudarytų apie 600-700 tūkst. tonų.
Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos teigimu, numatytas projektinis naftos išsiliejimas - apie 200 gramų nuo tonos naftos.
"Tai ne avarinė tarša, tai tiesiog technologinis normatyvas - tiek naftos iš gręžinio gali "legaliai'" išsilieti į krantą. Tuomet per metus išeitų apie 1400 tonų" - pažymima pranešime.
BNS
