Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą derybas kuravęs Europos komitetas turėtų tapti Europos reikalų sekretoriatu Vyriausybės kanceliarijoje. Tokį Europos komiteto reorganizavimo modelį teigia remiąs Seimo pirmininko pavaduotojas, parlamentinio Europos reikalų komiteto vadovas Vytenis Andriukaitis. Prezidentūra su šiuo siūlymu nesutinka.
V. Andriukaitis vadovauja Seimo valdybos sudarytai darbo grupei, turinčiai parengti pasiūlymus dėl Lietuvos institucijų reorganizavimo po Lietuvos įstojimo į ES. Pasak V. Andriukaičio, premjero Algirdo Brazausko vadovaujamai Vyriausybei tenka didžiausia atsakomybė priimant sprendimus Europos Sąjungos institucijose ir juos įgyvendinant.
"Vyriausybės vaidmuo europiniuose reikaluose išauga labai ryškiai. Atsisakyti europinių reikalų koordinavimo per Vyriausybes kanceliariją būtų labai pavojinga", - pirmadienį (06.30) spaudos konferencijoje Seime sakė V. Andriukaitis.
Spaudos teigimu, yra siūlymų inkorporuoti Europos komitetą į Užsienio reikalų ministeriją (URM).
Tokiu būdu ši ministerija taptų įtakingiausia ministerija Vyriausybėje. URM vadovauja valdančiosios daugumos partnerės Naujosios sąjungos (socialliberalų) deleguotas ministras Antanas Valionis.
V. Andriukaičio nuomone, kompromisinis sprendimas būtų deleguoti URM atstovus į Europos reikalų sekretoriatą.
"URM turėtų būti integruota į Europos reikalų sekretoriatą, kad nebūtų funkcijų dubliavimo, kad nebūtų konkurencijos tarp Europos reikalų sekretoriato ir URM", - spaudos konferencijoje sakė Seimo pirmininko pavaduotojas. Jis patikslino kalbąs apie URM atstovų delegavimą į sekretoriatą.
Premjeras Algirdas Brazauskas pirmadienį po susitikimo su prezidentu Rolandu Paksu bei Seimo pirmininku Artūru Paulausku nepritarė siūlymui integruoti komitetą į Užsienio reikalų ministeriją, sakydamas, kad tokiu būdu Užsienio reikalų ministerija taptų "aukštesne už kitas".
Tačiau premjeras pažymėjo, kad pagrindinis vaidmuo vis dėlto teks UR ministrui, kuris dalyvaus Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos posėdžiuose ir atstovaus Lietuvos pozicijai.
A. Brazausko teigimu, tikriausiai nauja formuojama institucija vadinsis Europos reikalų departamentu, o vadovauti jam bus pasiūlyta likviduojamo Europos komiteto generaliniam direktoriui Petrui Auštrevičiui.
Pasak premjero, apie 20 likviduojamo Europos departamento darbuotojų turėtų pereiti dirbti į kuriamą departamentą, dalis specialistų - į atitinkamas institucijas, o Europos teisės departamentas, premjero nuomone, turėtų būti integruotas į Teisingumo ministeriją.
Premjeras sykiu pažymėjo, kad "didelių revoliucijų neturėtų būti" reformuojant institucijas prieš narystę ES.
Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas sakė, kad planuojama daryti kelis Konstitucijos pakeitimus, nustatysiančius, kad ES teisės aktai yra sudėtinė Lietuvos teisės dalis, be to, reikės įtvirtinti, kaip Vyriausybė informuos parlamentą apie priimamus sprendimus ir kaip Vyriausybės atstovas gaus mandatą, kaip balsuoti priimant sprendimus ES institucijose.
Tačiau prezidento spaudos tarnyba, dar nepasibaigus R. Pakso, A. Paulausko ir A. Brazausko susitikimui, išplatino pranešimą spaudai, kuriame sakoma, kad R. Pakso nuomone, kuriant ES reikalų koordinavimo modelį svarbiausia išlaikyti egzistuojančią valstybės sandarą nekeičiant valstybinių institucijų balanso.
"Prezidentas pažymėjo, kad jo pozicija Konstitucijos keitimo klausimu yra vienareikšmiška. Šalies vadovo įsitikinimu, Konstitucijos keitimas turi būti minimalus ir susijęs tik su būtinybe apibrėžti Lietuvos santykį su ES institucijomis, nekeičiant dabartinėje Konstitucijoje įtvirtintos valstybės valdžios sąrangos", - sakoma pranešime spaudai.
Prezidento patarėjas Alvydas Medalinskas "dramatiškais" pavadino kai kuriuos V. Andriukaičio siūlymus Konstitucijos pakeitimus, tačiau atsisakė komentuoti, kokie tai pasiūlymai.
A. Medalinsko teigimu, susitikime prezidentas perdavė Seimo pirmininkui ir premjerui savo projektus, kaip turėtų būti koordinuojami ES reikalai Lietuvoje.
Patarėjo teigimu, jame siūloma, kad naujoji institucija būtų prie Vyriausybės ar Vyriausybės kanceliarijos sudėtyje, jos vadovas nebūtų aukštesnio rango už užsienio reikalų ministrą.
"Sprendimai į ES valstybių sostines, suvokiant, kad Europos Sąjungos politika yra visų pirma užsienio politika, turėtų išeiti per Užsienio reikalų ministeriją, o vidaus reikalų gyvenime sprendimas turėtų būti sukoordinuotas tarp žinybų šio Europos reikalų komiteto padalinio", - sakė A. Medalinskas.
Patarėjas taip pat priminė, kad pagal Konstituciją prezidentas yra atsakingas už užsienio politiką, sakydamas, kad Konstitucijos 84 straipsnis "skelbia labai aiškiai, kad prezidentas sprendžia svarbiausius užsienio politikos klausimus".
"Be abejonės, prezidento vaidmuo šioje sprendimų grandinėje taip pat bus pakankamai svarbus tiek prezidento kaip Konstitucijos, tiek prezidento kaip pareigūno aukščiausio vadovaujančio Užsienio politikos koordinacinei tarybai", - akcentavo A. Medalinskas.
Patarėjo teigimu, per porą savaičių po Mindaugo karūnavimo šventės, kuri vyks šį sekmadienį, surengtame Užsienio reikalų koordinacinės tarybos posėdyje bus priimtas galutinis sprendimas dėl komiteto ateities.
Institucijų reformos planus pirmadienį svarstė Seimo Europos reikalų komitetas. Komitetui buvo pristatyti Europos komiteto prie Vyriausybės ir Užsienio reikalų ministerijos parengti variantai.
Europos komiteto parengtame projekte pasisakoma už centralizuotą ES reikalų koordinavimą Lietuvoje, pavedant tai daryti premjerui atskaitingai institucijai - ES reikalų komitetui. Pastarosios institucijos balsas būtų lemiamas patvirtinant galutinę derybinę Lietuvos poziciją konkrečiu ES Ministrų Taryboje svarstomu klausimu.
Pasak projekto, centralizuotas modelis užtikrintų "vienbalsį Lietuvos pozicijos atstovavimą ES institucijose per vieningos, disciplinuotos ir koordinuotos pozicijos, atitinkančios Vyriausybės strateginius tikslus, suformavimą visais klausimais".
Projektą pristatęs Europos komiteto vadovas P. Auštrevičius teigė, kad jį rengiant buvo pasiremta tokių šalių kaip Suomija patirtimi. Taip pat panašų modelį naudoja Prancūzija ir Didžioji Britanija, jį pasirinko Slovėnija.
ERK posėdyje dalyvavęs Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Rytis Martikonis pasigedo Europos komiteto parengtoje sprendimų priėmimo schemoje vietos Užsienio reikalų ministerijai (URM).
"Mums reikalingas tikslesnis URM vaidmens išryškinimas šioje schemoje. ES reikalai artimiausiais dešimtmečiais nebus vien tik vidaus reikalai. Neįmanoma įsivaizduoti efektyvaus užsienio reikalų ministro atstovavimo ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių taryboje, jeigu URM nebus įjungtas į pozicijos rengimą Lietuvoje", - teigė URM atstovas.
Pasak jo, iš 25 esamų ir būsimų ES narių 20 valstybių už ES reikalų koordinavimą yra atsakingos užsienio reikalų ministerijos.
"Suomijos pavyzdys yra tam tikra išimtis, inovacija, bet jokiu būdu ne taisyklė", - pažymėjo R. Martikonis.
URM parengtame ES reikalų koordinavimo modelyje numatoma įkurti tarpžinybinį ES reikalų komitetą, kuriam vadovautų URM viceministras arba sekretorius. Medžiagą šiam komitetui rengtų URM ES departamentas kartu su Vyriausybės ES reikalų padaliniu.
"Savo esme ES politika visų pirma yra Lietuvos Respublikos santykių su 24 Europos valstybėmis visuma. Ši politika realizuojama per valstybių valios pareiškimą ir interesų derinimą. Lietuvos Respublikos interesų užtikrinimas įmanomas tik užsienio politikos priemonėmis", - teigiama URM parengtame projekte.
Tačiau dauguma kalbėjusiųjų Europos reikalų komiteto narių skeptiškai įvertino URM norus groti pirmuoju smuiku koordinuojant ES reikalus ir pasisakė už esamos Europos komiteto struktūros išsaugojimą.
"Būtų sunku suprasti, jeigu viena ministerija vidaus reikaluose užimtų kokį nors dominuojantį vaidmenį", - sakė konservatorius Andrius Kubilius.
Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos pirmininkė Kazimira Prunskienė pareiškė, kad "sėkmingai dirbantis" Europos komitetas neturėtų būti išskaidytas.
"Ar bus gerai, jeigu mes likviduosime sėkmingai dirbusią instituciją? Mes tik sukeltume nereikalingą chaosą ir nestabilumą", - sakė parlamentinio Europos reikalų komiteto narė.
R. Martikonis pabrėžė komiteto posėdyje, kad diplomatai yra geriausiai pasirengę siekti Lietuvai reikalingų kompromisų ir pareiškė nusistebėjimą reakcija į siūlomą diplomatų vaidmenį.
"Per šias savaites aš jaučiuosi taip, jog užsienio politika tampa kažkokia neigiama veikla", - sakė jis.
Lietuva tikisi tapti visateise ES nare kitų metų gegužės 1 dieną.
BNS
