Jau šiandien prasidės stojimo į Europos Sąjungą iškilmės. Svajonė, kurios Lietuva siekė ilgus metus, pagaliau tampa realybe. Prieš dešimtmetį tokia greita mūsų šalies sėkme daug kas abejojo. Daug kam ir šiandien sunku patikėti tuo, kas įvyko: Lietuva - visavertė NATO ir ES dalis.
Tačiau ryt įstojus į Europos Sąjungą mūsų laukia pasikeitimai, naujovės ir darbai, kuriais galutinai įsijungsime į perspektyviausią Senojo žemyno bendriją. Nuo rytojaus gali tekti patirti ir įvairių netikėtumų. Galbūt ir ne visada malonių.
Į užsienį - be spaudo
Po gegužės 1-osios keliaujant į ES šalis spaudais mūsų pasai pasieniuose jau nebebus gadinami. Jeigu dėl egzotikos norėtume tokį spaudą turėti, jo teks paprašyti. Kitų šalių piliečių, vykstančių per Lietuvos sieną, pasai bus žymimi kaip iki šiol.
Važiuodami į ES šalis, kol kas turėsime vežtis pasus. Išvykstant iš Lietuvos, juos tikrins mūsų pasieniečiai, o sugrįžtant - kaimyninės šalies pareigūnai. Neseniai įvestas asmens tapatybės korteles, kaip kelionės dokumentą, kol kas pripažįsta ne visos ES narės. Vokietija, Didžioji Britanija, Airija, Čekija, Slovakija, Belgija su tokiu dokumentu atvykstančius Lietuvos piliečius įsileidžia. Jau visai greitai mūsų asmens tapatybės korteles pripažins Lenkija bei Prancūzija. Artimiausi kaimynai - latviai ir estai kortelių kelionės dokumentu nelaiko ir, panašu, dar negreitai laikys.
Nuo praėjusių metų pradžios į Rusiją bei Baltarusiją vaikus galima vežtis tik su Lietuvos piliečių pasais, vaiko kelionės dokumentai šiose šalyse negalioja. Vykstant į šias šalis reikalingos vizos.
Medininkų ir Šalčininkų bei Nidos ir Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės praleidimo punktuose bus įrengti atskiri srautai ES ir ne ES šalių piliečiams. Lietuvos piliečiai išdidžiai žingsniuos su ES šalių piliečių srautu.
Muitininkų sumažės
Nuo šeštadienio laikinai sustabdomas Būtingės ir Skuodo muitinės kelio postų darbas. Trumpą laiką čia bus baigiamos forminti iki gegužės 1-osios pradėtos muitinės procedūros. Tačiau vėliau čia liks tik pasienio postai. Nuo liepos 1-osios nebeveiks Tauragės ir Šilutės krovinių postai.
Planuojama, kad šiemet Lietuvoje muitinėse sumažės 400 darbuotojų. Manoma, kad bus atleisti žemiausios grandies darbuotojai, dirbę Šiaulių, Kauno bei Panevėžio muitinėse.
Nuo šeštadienio verslininkams, gabenantiems prekes į ES šalis, muitinės formalumų nebeliks. Tačiau įvežti kroviniai gali būti patikrinti, ar negabenama pavojingų visuomenei dalykų. Dažniausiai tikrinami tie kroviniai, apie kurių savininkus turima operatyvinės informacijos. Mobilioji kontrolės grupė bendradarbiaus su mūsų bei kitų šalių pasienio pareigūnais. Gabenant pinigus per sieną su trečiosiomis (ne ES) šalimis, pinigų deklaravimo tvarka nesikeičia. Tad, veždamiesi didesnę nei 10 tūkstančių litų sumą, turėtume to neslėpti nuo pareigūnų.
Bus netikėtumų
Lietuvos įstojimas į ES atsilieps pasienio zonoje su Kaliningrado sritimi gyvenantiems žmonėms, kurie pragyvenimui užsidirbdavo nešdami rusiškas prekes į mūsų pusę. Vyriausybės nutarimu pasienio zonoje gyvenantiems arba dirbantiems žmonėms per valstybės, taip pat ir ES sieną galima be mokesčio gabenti prekių dvigubai mažiau nei keleiviams. Nepaisant to, prognozuojama, kad taip besiverčiančių, vadinamųjų sienos darbininkais, bus, tik jų turėtų likti mažiau.
Lydės krovinius
Nauja tai, kad verslininkams, įvežantiems į Lietuvą prekių daugiau kaip už 97 tūkst. litų bei išvežantiems už 47 tūkst. litų, teks kartą per mėnesį muitinei pateikti „Intrastat“ ataskaitas apie gabentas prekes. Taip muitinei paskirta atlikti naujas funkcijas - rinkti statistinius duomenis apie prekybą su ES šalimis.
Krovininiams automobiliams, vežantiems prekes į Kaliningrado sritį per Panemunę, teks pirmiausiai užsukti į naująją posto dalį Šakininkų kaime. Čia bus galima atlikti visus muitinės formalumus. Atlikus juos, krovininius automobilius iki Luizės tilto palydės muitinės pareigūnai.
Gelbės nuo skausmo
Mūsų piliečiai, laikinai išvykę į ES šalis, taip pat į Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną bei Šveicariją, dabar gaus būtinąją medicinos pagalbą, už kurią mokės Lietuvos ligonių kasos. Teoriškai šiose šalyse turėtume būti išgelbėti nuo danties skausmo, širdies priepuolio, mums sugipsuotų lūžusią koją. Tačiau praktiškai pasinaudoti šia teise gali būti sudėtinga, nes nemokamą pagalbą mums gali teikti tik valstybinės gydymo įstaigos. Už privačias arba papildomas sveikatos priežiūros paslaugas teks mokėti.
Klaipėdos teritorinėje ligonių kasoje jau išduodamos ir nemokamos pažymos, patvirtinančios teisę į būtinąją medicinos pagalbą. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos Informatikos ir statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Salvinija Andriušienė teigia, kad klaipėdiečių prašymus tokioms pažymoms gauti ji jau priima dvi savaites. Per tą laiką dėl jų kreipėsi 90 žmonių.
Pažyma neprivaloma
Formos E 111 pažyma išduodama prašyme nurodytam laikotarpiui tik apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu, tačiau ne ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų. Pasak S.Andriušienės, išskirtiniais atvejais, kai kelionės į užsienį susijusios su žmogaus darbu, pažyma gali būti išduota metams. Trijų puslapių pažyma, nors ir skirta užsieniui, pildoma lietuviškai.
S.Andriušienė teigė negalinti pasakyti, kaip šia pažyma pasinaudos mūsų šalies gyventojai, atsidūrę, pavyzdžiui, Kanarų salose. Poilsio zonoje sunku atrasti ne tik valstybinę, bet ir didesnę medicinos įstaigą. Pažyma taip pat negarantuoja, kad bus sumokėta už išlaidas, kurias patirs, jei dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos užsienyje teks keliauti namo. S.Andriušienė neslėpė, kad, ateinantiems pasiimti nemokamą būtinąją medicinos pagalbą garantuojančios pažymos, dar siūloma apsidrausti ir gyvybės draudimu. Ligonių kasos išduodama pažyma vykstantiems į užsienį nėra privaloma.
Kelionės nebrangs
Kelionių agentūros „Grūda“ Klaipėdos filialo vadovė Natalija Pilipavičienė „Klaipėdai“ teigė, kad ir po gegužės 1 dienos keliaujantieji į ES šalis bus draudžiami medicininių išlaidų draudimu. Tai įskaičiuota į kelionės kainą.
Pavyzdžiui, aštuonioms dienoms keliaujančiojo į Paryžių draudimas atsieina 22 litus. Kelionių agentūros darbuotoja nemano, kad, atsisakius šio draudimo, atpigtų kelionės kaina. Kol kas, pasak jos, visų kelionių į ES šalis kainos ir po gegužės 1-osios išliks tokios pat. Keliaujant galios tos pačios taisyklės. Reikės turėti kelionių pasus, galiojančius dar 6 mėnesius nuo kelionės pradžios, vaikams, vykstant su vienu iš tėvų, būtinas notaro patvirtintas sutikimas.
Draudimas pabrangs
Automobilių draudimo kompanijos iki paskutinės akimirkos laikė paslaptyje naujųjų civilinės atsakomybės draudimo polisų, galiojančių ES šalyse bei Šveicarijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine ir Islandijoje, kainas. Vakar vakare kai kurių bendrovių agentai dar tik buvo supažindinami, kaip atrodys naujojo pavyzdžio polisai. Kol kas jie bus pildomi ranka.
Iki šiol draudimo kompanijos dar pardavinėjo senus polisus, juose nurodydamos naujas, europietiškas išmokų normas - iki 500 tūkst. eurų nukentėjusiems asmenims ir iki 100 tūkst. eurų - už sudaužytus automobilius. Tačiau su šiais polisais negalima vykti į užsienį, jie galioja tik Lietuvoje.
Šią savaitę naujojo pavyzdžio polisų, galiojančių ir užsienyje, kainą paskelbė kelios draudimo bendrovės. Jos naujuosius polisus parduoda tik vieneriems metams. Draudimo kaina priklauso nuo to, kur registruotas automobilis, kokios galios variklis. Kai variklio tūris, pavyzdžiui, ne didesnis kaip 1,8 litro, polisas klaipėdiečiams gali kainuoti iki 300 Lt. Galingesnio automobilio draudimas gali atsieiti iki 400 litų.
Sklandžiusios kalbos, kad užsienyje galiosiantis polisas gali kainuoti iki 600 litų, nepasitvirtino. Tačiau draudimo bendrovių darbuotojai mano, kad po metų kainos gali gerokai šoktelėti. Šiemet nuo tokių aukštų kainų buvo susilaikyta, kad žmonės neišsigąstų. Draudėjai mano, jog šiemet draustis ir užsienyje galiojančiu draudimu naudinga tiems, kurie ketina bent kartą ten nuvykti savo automobiliu. Kainos nuo tik mūsų šalyje galiojančio draudimo poliso skiriasi ne daugiau kaip šimtu litų.
Už kiek valgysime
Nuo praėjusių metų rudens šalies gyventojai ne kartą buvo gąsdinami ir maisto kainų didėjimu. Daugeliui ir šiandien svarbiausias klausimas - ar įstojus į ES brangs maisto produktai.
Dabar lietuviai pravalgo apie pusę savo mėnesio pajamų. ES maistui pakanka skirti apie 20 proc. mėnesio pajamų. Bendrijos šalių gyventojai didesnę dalį pajamų skiria transportui, būstui, kultūrai. Lietuvoje pinigų kultūrai ir kitoms pramogų, laisvalaikio sritims lieka mažai.
Jeigu maisto produktai ateityje brangs, o algos nedidės, maistui bus išleidžiama dar didesnė šeimos biudžeto dalis. Tačiau mūsų algos, nors ir po truputį, didėja. Todėl galėtume prognozuoti, kad gyvensime ne tik sočiau, bet ir kultūringiau.
Kai kurių maisto produktų brangimo priežastis bus tai, kad ES nežada atsisakyti didesnių muitų importuojamai produkcijai. Todėl ir į naująsias ES valstybes jau nebebus leidžiama įvežti pigesnių žaliavų iš trečiųjų šalių. Lietuvos gyventojai ne be priežasties kėlė paniką, prekybos centruose pirkdami druską, nes iki šiol didelius jos kiekius nebrangiai gaudavome iš Ukrainos. Panaši padėtis bus ir su kitais maisto produktais, iki šiol pigiau importuotais iš NVS šalių.
Rūkymas – prabanga
Labiausiai brangs akcizinės prekės - degalai, cigaretės ir alkoholis. Tiesa, dėl alkoholio nėra vienareikšmiškai sutariama: daugelyje ES šalių įvairaus alkoholio rūšys pigesnės nei Lietuvoje, o apie europietiško vyno pigimą viešai kalbėjo bemaž visi šio gėrimo importuotojai.
Kas kita - tabakas ir cigaretės. Lietuva įsipareigojo ES iki 2009 m. tabakui palaipsniui didinti akcizus. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, geresnių cigarečių pakelio kaina nuo 3,5-4,5 litų pakils iki 10-12 litų. Rūkymas taps savotiška prabanga.
Agurkų neįsidėsime
Lietuvoje jau sklandė nemažai gandų apie kai kurių tradicinių rusiškų ar ukrainietiškų produktų išnykimą. Dalis šių gandų yra teisingi. Jau šiemet pajutome, kad legaliai nebeįmanoma nusipirkti kai kurių vaistų, pagamintų Rusijoje ar Baltarusijoje. Jeigu vaistai bus gaminami laikantis ES galiojančių standartų, jie bus pardavinėjami Lietuvoje.
Tačiau dažnai griežtesnių standartų laikymasis kainuoja įmonėms ir galiausiai vartotojams. Lietuvai tapus ES nare, galutinai įvyks savotiška sterilizacija, kurios metu teks atsisakyti kai kurių pigių prastos kokybės produktų ar senų įpročių. Prekybos centruose jau nebegalėsime savo ranka patys įsidėti iš kubilo raugintų agurkų ar kopūstų.
Kalėti bus lengviau
Prieš mėnesį Lietuvos įkalinimo įstaigose buvo laikoma 7 817 žmonių. Jie kali 12-oje įkalinimo įstaigų. 79 nusikaltėliai mūsų šalyje nuteisti iki gyvos galvos. Prieš keletą metų kalinčiųjų skaičius bei jų laikymo sąlygos buvo viena didžiausių problemų, kurią stodama į ES turėjo išspręsti valstybė. Pernai įsigaliojęs naujasis Baudžiamasis įstatymas numatė gerokai švelnesnes bausmes už dažniausiai pasitaikančius nusikaltimus. Didelei daliai nuteistųjų sutrumpėjo bausmės laikas. Taip įstatymai „išlaisvino“ įkalinimo įstaigas nuo nuteistųjų pertekliaus.
Pagal patvirtintas higienos normas vienam asmeniui kameroje turi tekti ne mažiau nei 5 kv. metrai, karceryje - pusmetriu daugiau, o gydymo įstaigose - 7 metrai. Iki šiol labai ankšta tardymo izoliatoriuose. Po mėnesio turėtų pradėti veikti naujasis Kauno tardymo izoliatorius, o kitą savaitę iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus numatoma nuteistuosius iki gyvos galvos perkelti į specialiai tam įrengtą sektorių. Šiemet po rekonstrukcijos pradės veikti nauja įstaiga - Kybartų pataisos namai.
Ir Klaipėdoje atnaujinama senoji areštinės dalis. Po remonto areštinėje tikimasi sutalpinti triskart daugiau areštantų nei anksčiau. Tikimasi, kad vietos atsigulti bei atsisėsti čia užteks visiems.
Pietūs su kaliniais
Dėl maisto kokybės kaliniai nebesiskundžia. Neseniai aukštas JAV pareigūnas apsilankė Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Pavaišintas pietumis iš bendro su kaliniais puodo, jis neslėpė savo susižavėjimo ir sakė kaip gyvas taip skaniai nėra valgęs.
Šiemet vasarį Europos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą atstovai lankėsi Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose, Marijampolės pataisos namuose bei Lukiškėse. Priekaištų dėl kalinimo sąlygų Lietuvoje komiteto nariai neturėjo. 2003-iųjų pabaigoje Lietuvoje lankęsis ES komisaras Gilas Robles pažymėjo labai ryškią mūsų šalies pažangą integruojantis į žemyno bausmių vykdymo sistemą, išskirdamas Lietuvą iš kitų šalių kandidačių.
Daiva JANAUSKAITĖAndrius JUŠKEVIČIUSJolanta JUŠKEVIČIENĖ
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
