Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms ruošiantis karinei operacijai prieš Iraką, Lietuva planuoja galimą indėlį į tarptautinę operaciją karinėje ir pokario fazėse.
Seimo pavasario sesijos programoje, kuri pateikta svarstyti pirmadienį (03.10), numatyta karinės operacijos prieš Iraką atveju svarstyti galimybę Lietuvai "prisidėti nedideliais specializuotais padaliniais, taip pat dalyvauti pokarinėse - humanitarinėse ar taikos palaikymo - operacijose Irake".
Atitinkamus Seimo nutarimus, kurie leistų šias karių misijas užsienyje, planuojama priimti birželį.
Kaip BNS sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, svarstoma galimybė, kad karinėje konflikto su Iraku fazėje Lietuva galėtų nusiųsti į Persijos įlankos regioną iki 10 karių, kurie būtų atsakingi už krovinių aptarnavimą, ir iki šešių karo medikų.
L. Linkevičius teigė kol kas negalįs sukonkretinti tikslios karių dislokavimo vietos, tačiau teigė, kad tai gali būti ir Irakas, ir jo kaimynės Saudo Arabija, Kuveitas ar Bachreinas, kur yra antisadaminės koalicijos sąjungininkų pajėgų.
"Kol kas dislokacijos vietą įvardijame kaip "konflikto regioną", - BNS sakė ministras.
Jo teigimu, kol tarptautinė bendruomenė mėgina priversti Irako režimą nusiginkluoti taikiomis priemonėmis ir dar neprasidėjo kariniai veiksmai, ypač sunku prognozuoti galimą karo trukmę ir pokarines aplinkybes.
"Savo pokarinį indėlį svarstytume atsižvelgdami į sąjungininkų poreikį", - sakė L. Linkevičius.
Ministro teigimu, humanitarinėms ir taikos palaikymo operacijoms taip pat galėtų būti siunčiami krovos darbų specialistai, karo medikai bei taikos palaikymo kariai.
"Didelio dalyvavimo nenumatome. Taikdarių skaičius neviršytų būrio - maždaug 30 karių", - sakė krašto apsaugos ministras.
Jo teigimu, kadangi Lietuvai "ryškiai atstovaujama Afganistane ir Kosove", prisidedant prie galimos operacijos Irake bus stengiamasi "neviršyti turimų krašto apsaugos sistemos išteklių".
Praėjusių metų pabaigoje JAV paprašė Lietuvos valdžios atnaujinti nuolatinį diplomatinį leidimą JAV ir kitų koalicijos partnerių lėktuvams skristi per Lietuvos oro erdvę ir, esant reikalui, leistis Lietuvos teritorijoje. Toks leidimas JAV ir NATO sąjungininkėms buvo duotas dar po 2001 metų rugsėjo 11 teroro išpuolių JAV ir pratęstas nuo šių metų pradžios. JAV taip pat pageidavo sustiprintos jos karinių objektų ir diplomatinių atstovybių apsaugos, nedidelių specializuotų komandų krovinių aptarnavimui, karo medikų komandų galimai karinei operacijai.
JAV pakvietė Lietuvą prisijungti ir prie operacijų Irake pasibaigus galimam konfliktui.
JAV karinių pajėgų Jungtiniame štabe (CENTCOM) Tampoje, Floridos valstijoje, dirba du Lietuvos karininkai. Vienas jų dalyvauja koordinuojant JAV karinės vadovybės ryšius su Lietuva tarptautinėje antiteroristinėje operacijoje Afganistane, antrasis atliks šią funkciją karo su Iraku atveju.
Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas, kovo pradžioje aplankęs Afganistane tarnaujančius Lietuvos karius, pareiškė apsisprendimą pratęsti Lietuvos karių misijas užsienyje. Laiške JAV prezidentui George'ui W. Bushui (Džordžui V. Bušui) R. Paksas pabrėžė, kad Lietuva dalyvaus tarptautinėje kovoje su terorizmu.
Prezidento teikimu Seimas pirmadienį pradėjo svarstyti karo medikų misijos Afganistane pratęsimą ir karo medicinos specialistų siuntimą į taikos palaikymo operaciją Kosove.
Maždaug 40 Lietuvos specialiųjų pajėgų karių nuo lapkričio pabaigos tarnauja JAV vadovaujamoje tarptautinėje antiteroristinėje misijoje "Tvirta taika" ("Enduring Freedom") Afganistane. R. Paksas juos aplankė praėjusį savaitgalį.
Nuo 1999 metų 30 Lietuvos taikdarių tarnauja NATO vadovaujamoje taikos palaikymo misijoje KFOR (Kosovo Force) Kosove - Serbijos ir Juodkalnijos provincijoje, kurią administruoja Jungtinės Tautos. Dar vienas maždaug 95 lietuvių taikdarių junginys misiją Kosove pradės rugpjūčio antroje pusėje.
Lietuvos kariuomenė su Seimo pritarimu tarptautinėse operacijose Balkanuose dalyvauja nuo 1994 metų. Per tą laiką taikdarių patirties įgijo maždaug 1000 karių.
BNS
