Lietuvos kaimo sodybose 2003 metais poilsiavo per 164 tūkstančius žmonių. Užpernai jų skaičius buvo apie 120 tūkstančių. Daugiausiai poilsiautojų sulaukė Aukštaitijos ir Žemaitijos ūkininkai, mažiau - Dzūkijos.
Lietuvos kaimo turizmas pastaruoju metu tampa savarankišku verslu, teigia Lietuvos kaimo turizmo asociacijos viceprezidentas Antanas Gedvilas. Užsiimti tokiu alternatyviu verslu skatina ir valstybė. Pernai kaimo turizmui pagal SAPARD ir PHARE programas skirta apie 2 mln. litų.
Pagal šias programas jau finansuojami keli stambūs projektai: Trakų rajone Bielinių sodyba, Kretingos rajone J. Šoblinskienės sodyba, Raseinių rajone įkurta specializuota sodyba žvejybai "Karpinė", R. Aniulio sodyba "Kirkšnovė", skirta seminarams ir konferencijoms, Kauno rajone Zalensų sodyba, įrengta pagal aukščiausius Europos standartus. Įkurta 81 nauja kaimo sodyba.
A. Gedvilas pažymi, kad PHARE programa labiau skirta smulkiosioms investicijoms, ja daugiau naudojosi Aukštaitija, Utenos apskritis. Lietuvai įstojus į ES, iš jos fondų kaimo turizmo verslininkai tikisi gauti apie 10 mln. Lt.
Lietuvos kaimo turizmo asociacija jau yra pasirašiusi sutartis su Estijos, Latvijos, Čekijos, Slovėnijos, Ukrainos, Baltarusijos visuomeninėmis turizmo organizacijomis.
Pastaraisiais metais vis sparčiau augantis kaimo turizmas tampa rimtu konkurentu kurortams bei viešbučiams ir gana pigia alternatyva poilsiautojams. Jau veikia Lietuvos kaimo turizmo ir amatų informacinė sistema. Interneto tinklalapyje išsamiai pristatomos ne tik sodybos, bet ir kaimo amatai, regiono lankytinos vietos.
ELTA