Rusijos užsienio reikalų ministras Igoris Ivanovas apkaltino Lietuvą nukrypstant nuo Europos Sąjungos ir Rusijos pernykščio susitarimo dėl Kaliningrado tranzito, tačiau Lietuvos diplomatai atmetė šiuos priekaištus kaip nepagrįstus.
Kaip pranešė Rusijos naujienų agentūra "Interfax", trečiadienį kalbėdamas Rusijos parlamento aukštuosiuose rūmuose - Federacijos Taryboje, I.Ivanovas teigė, kad šią savaitę Briuselyje vykusiose derybose dėl Kaliningrado tranzito "Lietuvos atstovai užima poziciją, kuri skiriasi nuo susitarimų, pasiektų pernai per Rusijos ir Europos Sąjungos vadovų susitikimą Briuselyje".
I.Ivanovas pabrėžė, jog Rusijos URM drauge su kitomis žinybomis aktyviai deda pastangas, kad "mūsų piliečiai deramai, pagal nustatytas normas galėtų be kliūčių lankytis Kaliningrade".
I.Ivanovas pažymėjo, jog iš Europos Sąjungos Rusija "susilaukia daugiau supratimo, o Lietuvos derybininkai laikosi griežtos pozicijos".
Minėtose konsultacijose Briuselyje dalyvavęs Lietuvos URM sekretorius Darius Jurgelevičius BNS sakė esąs "nustebęs, jog ministras I.Ivanovas tikriausiai buvo neteisingai informuotas apie derybas".
"Pastarosios konsultacijos, mūsų didžiam nustebimui, atvėrė iki šiol negirdėtas Rusijos atstovų derybų dėl Kaliningrado tranzito principų interpretacijas. Tuo tarpu Lietuva derybose nuosekliai laikėsi principų, jog Rusijos tranzitas turi būti paremtas Šengeno sutarties normomis, o jo įgyvendinimo schema turi nenukrypti nuo pernykčio ES ir Rusijos komunikato principų. Keista, kad mus kaltina nekonstruktyvumu", - sakė D.Jurgelevičius.
"Jokio kitokio teisinio pagrindo Kaliningrado tranzitui mes nematome", - pabrėžė Lietuvos diplomatas.
Jo teigimu, derybose dėl Rusijos piliečių tranzito per Lietuvą Europos Komisijos atstovai nesutinka, kad "bilietai būtų parduodami iškart, "realaus laiko" režimu". "Realaus laiko" principas numatytų, kad iš geležinkelio kasų Rusijos atstovai per internetą susisiektų su Lietuvos duomenų bazėmis, kuriose gautų patvirtinimą, ar galima keliautojui parduoti bilietą.
ES nuomone, tokia tvarka neatitinka Šengeno teisinių reikalavimų. Tuo tarpu Rusija nepritaria, kad keliautojų duomenų patikrinimas užtruktų ilgesnį laiką.
Pernai lapkričio 11 dieną Rusijos ir Europos Sąjungos vadovai pasirašė bendrą deklaraciją dėl tranzito tarp Kaliningrado srities ir likusios Rusijos įgyvendinimo. Ji numato, kad nuo liepos 1 dienos tranzitu per Lietuvą vyksiantys Rusijos piliečiai privalės turėti vadinamuosius supaprastintus kelionės dokumentus, kuriuos gauti bus lengviau ir pigiau, nei vizas.
Tokių dokumentų išdavimo tvarka bus reguliuojama šiuo metu rengiamais ES normatyviniais dokumentais.
Jau nuo vasario 1 dienos Rusijos piliečiai per Lietuvą negali vykti su neegzistuojančios Sovietų Sąjungos pasais, kuriuose nėra Rusijos pilietybę patvirtinančio antspaudo, taip pat su kariniais bilietais. Kelionės dokumentu nebelaikomas ir vaiko gimimo liudijimas, jeigu vaikas keliauja be tėvų.
Tokia tvarka įvesta siekiant, kad Rusijos piliečių tranzitas per Lietuvos teritoriją nesukliudytų šaliai prisijungti prie Šengeno erdvės. Šengeno sutartimi jos dalyvės panaikino tarpusavio sienų kontrolę. Tačiau Šengeno susitarimas numato, kad ES išorinės sienos turi būti patikimai saugojamos ir kontroliuojamos.
Į Šengeno erdvę Lietuva planuoja įstoti apie 2007 metus.
Rusijos valdžia, nepaisydama Lietuvos suverenumo, nevienąsyk reiškė nepasitenkinimą Lietuvos pareigūnų pastangomis stiprinti sienų kontrolę.
BNS
