Praėjusiais metais uždirbę 146,5 mln. litų neaudituoto pelno, Lietuvos bankai bei užsienio bankų skyriai dirbo pelningiausiai po šalies nepriklausomybės atkūrimo.
Užpernai jų bendras veiklos rezultatas buvo 22,5 mln. litų audituotas nuostolis, kuriam didžiausios neigiamos įtakos padarė Baltijos finansinės grupės "Hansabank" privatizuotas Lietuvos taupomasis bankas, o prieš tai porą metų jų bendras pelnas viršydavo 100 mln. litų.
Praėjusiais metais aštuoni bankai ir trys užsienio bankų skyriai dirbo pelningai ir gavo 204,5 mln. litų pelno. Pats pelningiausiais buvo didžiausias šalyje - Skandinavijos SEB valdomas Vilniaus bankas, kuris uždirbo 126,5 mln. litų neaudituoto pelno. Antroje vietoje - "Hansa-LTB", uždirbęs 50,1 mln. litų. Tarp užsienio bankų skyrių pelningiausiai dirbo "Nord/LB" Vilniaus skyrius, gavęs 2,3 mln. litų neaudituoto pelno.
Du bankai - "Lietuvos žemės ūkio bankas" (50,4 mln. litų), "Sampo" bankas (4,9 mln. litų) ir vienas užsienio bankų skyrius - "Nordea Bank Finland Plc." (2,7 mln. litų) - minimu laikotarpiu patyrė 58 mln. litų nuostolių.
Per metus trijų didžiausių bankų valdoma turto rinkos dalis sumažėjo nuo 78 proc. iki 74 proc., o jų dalį rinkoje užėmė mažesnieji bankai bei užsienio bankų skyriai.
Centrinio šalies banko pirmadienį pateiktoje apžvalgoje konstatuoja, kad pernai pirmąjį pusmetį sparčiai mažėjusios palūkanų normos metų pabaigoje stabilizavosi, o realioji palūkanų marža per metus sumažėjo nežymiai - 0,25 proc. punktais ir šių metų pradžioje sudarė 4,08 proc. Kritus palūkanų normoms bankų sistema pernai gavo mažesnes palūkanų pajamas bei patyrė mažesnes palūkanų išlaidas nei užpernai.
Neaudituotais duomenimis, šių metų pradžioje bankų aktyvai sudarė 17,2 mlrd. litų - per metus išaugo 1,9 mlrd. litų, arba 12,2 proc. Klientams suteiktos paskolos, kurių suma siekė 7,9 mlrd. litų ir, palyginti su praėjusių metų pradžia, išaugo 1,4 mlrd. litų, arba 22 proc. Bankuose laikomų indėlių suma šių metų sausio 1 dieną sudarė 11,7 mlrd. litų ir per metus padidėjo 1,3 mlrd. litų, arba 12,1 proc.
Pasak centrinio banko, pernai daugumos bankų veikla išliko konservatyvi, tai liudija ir veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymas su gana dideliu rezervu - šių metų pradžioje bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 14,75 proc. ir viršijo Lietuvos banko nustatytą minimalų 10 proc. kapitalo reikalavimą; likvidumo normatyvas atitinkamai sudarė 42,03 proc. ir taip pat gerokai viršijo Lietuvos banko nustatytą 30 proc. minimumą.
Augant šalies ekonomikai, bankai pernai ypač suaktyvino kreditavimą ir tai buvo sparčiausias bankų paskolų portfelio augimo tempas nuo 1994 metų. Klientams suteiktų paskolų dalis grynąja verte bankų turte padidėjo nuo 41,3 proc. iki 45,6 proc. Minimu laikotarpiu toliau didėjo ilgalaikių paskolų lyginamasis svoris bankų paskolų portfelyje - nuo 67 proc. praėjusių metų pradžioje iki 72 proc. šių metų pradžioje.
Bankų sistemos įregistruotas akcinis kapitalas šiemet sausio 1 dieną sudarė 1,110 mlrd. litų. Jame valstybės dalis tesudaro 0,15 proc. Lietuvos bankų sistemoje dominuoja skandinaviškas kapitalas, tačiau jo dalis santykinai sumažėjo dėl didelės Vokietijos banko "Nord/LB” investicijos į Lietuvos žemės ūkio banką.
ELTA
