Vilniuje viešintis Izraelio parlamento (Kneseto) pirmininkas Reuvenas Rivlinas antradienį (09.23) prezidentui Rolandui Paksui teigė apgailestaująs, kad lietuviai nesupranta savo vaidmens holokauste.
"Deja, aš nematau, kad lietuviai suvoktų savo vaidmenį holokauste. Mes kalbėjom apie tai su Lietuvos prezidentu", - žurnalistams sakė R. Rivlinas po pokalbio su prezidentu.
R. Rivlinas teigė su R. Paksu išreiškę vieningą nuomonę, kad "ne tik nacių režimas ar fašistiniai motyvai, bet ir antisemitiniai motyvai paskatino Lietuvių tautą dalyvauti toje tragedijoje, kuri ištiko žydų tautą, ir žudynėse, per kurias buvo išnaikinta beveik 200 tūkst. tuo metu Lietuvoje gyvenusių Lietuvos žydų".
Pasak prezidento patarėjo Eitvydo Bajarūno, susitikime su Kneseto vadovu prezidentas akcentavo, kad holokausto tragedija nėra tik žydų, gyvenusių Lietuvoje, tragedija.
"Tai yra visos lietuvių tautos tragedija, nes žydų kultūra ir istorija yra susijusi su lietuvių tautos kultūra ir istorija. Mes, lietuviai, turime patys dar geriau suprasti tą tragediją, kuri įvyko Antrojo pasaulinio karo metu", - prezidentą citavo jo patarėjas.
Prezidento ir Kneseto pirmininko susitikime dalyvavusių pareigūnų teigimu, R. Rivlinas R. Paksui paliko lankstinuką apie islamo teroristinės organizacijos "Hezbollah" beveik trejus metus įkaitais laikomus tris žydų karius bei vieną civilį ir paprašė atsiradus progai ir kalbantis su arabų lyderiais paprašyti juos paleisti.
Iš Prezidentūros R. Rivlinas išvyko į Seimą, kur sakė kalbą per iškilmingą posėdį Lietuvos žydų genocido dienai paminėti.
Antradienį taip pat minimos Vilniaus geto sunaikinimo 60-osios metinės.
1941 metų rugsėjo 6 dieną Lietuvą okupavusių nacių įsakymu buvo įkurtas Vilniaus getas, kuris apėmė senąsias žydų kapinės, sinagogas bei nemažą senamiesčio dalį. Tie žydai, kurie dar nebuvo nužudyti, buvo brutaliai kišami į getus, kurie greitai tapo perpildyti, o sanitarinės ir gyvenimo sąlygos buvo nepakeliamos.
1943 metais Vilniaus geto gyventojai buvo pradėti masiškai šaudyti, po to juos laidojo septyniuose dideliuose kapuose Paneriuose, kurie yra už 10 kilometrų nuo miesto. Likusieji gyvi buvo išvežti į Estijos koncentracijos stovyklas.
Per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinta maždaug 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvos žydų bendruomenės.
BNS