Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius patvirtina, kad iš tiesų su NATO ekspertais jau diskutuojama dėl galimos paramos užtikrinant Lietuvos oro erdvės saugumą. Tačiau ministras L. Linkevičius "kiek perdėtais" vadina britų dienraščio "Financial Times" trečiadienį paskelbtus teiginius, esą "Baltijos valstybės primygtinai reikalauja, kad NATO gintų jų oro erdvę".
"Financial Times" trečiadienį rašo, jog Baltijos valstybės neturi jokios gynybos, kuri apsaugotų nuo galimų pavojų, pavyzdžiui, lėktuvo pagrobimo atveju. Siekdamos taisyti šį trūkumą, trys valstybės, pagal "Financial Times", prieš kelis mėnesius paprašė NATO suteikti oro priedangą, priklausančią pagal kolektyvinės gynybos doktriną. Vienas Rytų Europos diplomatas britų dienraščiui sakė: "Jos (Baltijos valstybės) tiesiai paprašė tokių pačių teisių kaip ir kitos NATO narės. Jos nesulaukė atsakymo".
Pasak L. Linkevičiaus, Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, iš tiesų kalbasi su NATO atstovais oro erdvės gynybos klausimais.
"Mes iš tiesų diskutuojame su NATO ekspertais ir kalbame per NATO ministrų susitikimus dėl bendradarbiavimo šioje srityje. Tačiau kalbantis apie oro erdvės saugumą daugiausia turime omenyje vieną konkretų dalyką - "oro policijos" funkcijų užtikrinimą", - Eltai trečiadienį sakė L. Linkevičius.
Iki šiol, ministro teigimu, daugelį metų buvo akcentuojama sausumos gynyba. Tačiau Baltijos šalys dėl savo neišplėtotų karinių oro pajėgų kol kas realiai negali užtikrinti oro erdvės apsaugos ir atlikti vadinamosios "oro policijos" funkcijos - užkardyti kelią oro erdvės pažeidimams, nutupdyti nuo kurso netyčia ar piktavališkai nukrypusius orlaivius.
Lietuvos kariškių teigimu, vienas iš galimų problemos sprendimo būdų - kol Baltijos šalys kurs ir plėtos savo oro gynybos pajėgumus, "oro policijos" funkcijas atliks kurios nors iš Aljanso valstybių orlaiviai.
Būtinybę padėti Aljanso naujokėms spręsti "oro policijos" problemą anksčiau yra įvardijęs ir JAV gynybos sekretorius Donaldas Ramsfeldas (Donald Rumsfeld). Prieš kelias savaites vykusiame susitikime su būsimųjų septynių NATO narių gynybos ministrais jis pažymėjo, kad NATO turi suteikti paramą naujoms narėms toms funkcijoms, kurioms jos neturi pajėgumų, pavyzdžiui, oro erdvės apsaugai ir kontrolei, atlikti.
"Aišku, mūsų pajėgumų tam nepakaks, todėl mes norime kolektyvinio sprendimo", - trečiadienį Eltai sakė L. Linkevičius.
Jis čia pat pažymėjo, kad jau po dviejų mėnesių tapsianti NATO nare Lietuva "integruosis į Aljansą visomis dalimis, t. y. stodama į NATO Lietuva bus įjungta į bendrą NATO oro erdvės gynybos sistemą".
Prieš kelias savaites trijų Baltijos valstybių gynybos ministrai Miunchene pasirašė komunikatą dėl bendrų veiksmų oro erdvės kontrolės srityje. Šiuo komunikatu Baltijos šalys sutarė, kad neturėdamos visaverčių oro erdvės apsaugos pajėgumų, šią problemą jos spręs drauge. Komunikate, be kita ko, numatoma glaudžiai konsultuotis su NATO pajėgomis, kaip kontroliuoti regiono erdvę, efektyviai įsitraukti į Aljanso gynybos kontekstą.
Lietuva, Latvija ir Estija, padedamos Vakarų sąjungininkių, jau kelerius metus įgyvendina oro erdvės bendros stebėjimo sistemos BALTNET projektą. Minėtoji oro erdvės stebėjimo sistema, kurios regioninis centras yra įsikūręs Karmėlavoje prie Kauno, netrukus taps NATO oro erdvės kontrolės sistemos dalimi.
ELTA
