Mėgstu patyrinėti visokiausias statistines lenteles, kuriose šalys išrikiuotos pagal kokį nors kriterijų. Taip pat nesu abejingas skaičių magijai, todėl labai susidomėjau pamatęs, kad yra sritis, kurioje Lietuva užima 222-ąją vietą pasaulyje. „Du, du, du“ skamba tarsi kokio nors paukščio stuksenimas arba kaip susinervinusio mokytojo visiškai beviltiškam mokiniui rašomas pažymys. Be to, 222 sudaro trys skaitmenys ir 222 padauginę iš 3 gausime 666. Apokaliptinė užuomina.
Pasirodo, kad pasaulyje yra daugiau nei 222 šalys ir Lietuva pagal tam tikrą punktą lenkia tiktai Ukrainą ir tris nedideles kinų teritorijas - Makao, Honkongą ir Singapūrą, iš kurių tiktai trečiasis yra nepriklausomas.
Koks statistinis rodiklis įspraudė Lietuvą į 222-ąją vietą? Ogi vaikų skaičius, kurį viena moteris vidutiniškai pagimdo per visą savo gyvenimą. Šaltinis - Amerikos Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) tinklapis (http://www.cia.gov/cia/publications/factbook/rankorder/2127rank.html). Ten sakoma, kad kiekviena lietuvė vidutiniškai pagimdo 1,19 vaiko. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2004 metais šis rodiklis buvo 1,26 (http://www.std.lt/web/main.php?parent=277).
Pagal CŽV, vaikų, tenkančių vienai moteriai, pasaulinis vidurkis yra 2,60; Europos Sąjungos vidurkis - 1,47; JAV - 2,08; Kinijos - 1,72; Indijos - 2,80. 56-iose valstybėse (daugiausiai Afrikos) vienai moteriai gimsta daugiau nei 4 vaikai. Šiandieninis rekordas priklauso Nigeriui - 7,55.
Dėl Lietuvos visuomenės senėjimo ir lietuvių emigracijos šis rodiklis tik blogės, kaip blogėjo nuo pat 1990 metais, kai siekė 2,03. Pagal metinį gimstamumą 1000-iui gyventojų Lietuva su 8,62 (8,8 pagal Lietuvos statistikos departamentą) naujagimių smuktelėjo į 223-ąją vietą, aplenkdama tiktai Makao, Honkongą ir Vokietiją.
Situacija katastrofiška, ką čia ir pridursi. Net nesinori pliurpti ką nors panašaus į „jei tuojau pat nebus imtasi kokių nors priemonių...“ ar „Lietuvos visuomenė turėtų atkreipti dėmesį į…“
Gyventojų senėjimas ir jų skaičiaus mažėjimas yra sunkiai pastebimi plika akimi. Vyresnio amžiaus žmonės daugiau laiko praleidžia namuose, nepilnamečiai yra „uždaryti“ mokyklose. Jau dabar iš 3,4 milijonų Lietuvos gyventojų 1,6 milijono, arba beveik pusė, yra vyresni nei 40 metų. Jaunimo iki 20 metų yra 857 tūkst. - mažiau nei žmonių tarp 40 ir 60 metų (903 tūkst.).
Susivokti norinčią visuomenę gali klaidinti ir tai, kad dirbančių žmonių skaičiaus mažėjimas neatspindi piliečių senėjimo. Nors 1998-2004 metais dirbančių žmonių sumažėjo tik 60 tūkst., arba 4 proc., dirbančių žmonių nuo 20 iki 40 metų sumažėjo 90 tūkst., arba 12 proc. Pusiausvyra buvo iš dalies grąžinta padaugėjus darbuotojų nuo 40 iki 65 metų (65 tūkst.).
Nors gimstamumas Lietuvoje yra vos ne mažiausias pasaulyje, gyventojų retėjimas - ne vien Lietuvos problema. Šiuo metu pasaulyje yra apie 20 išmirštančių valstybių. Be keleto salų, pavyzdžiui, Trinidado ir Tobago, 15 valstybių priklauso pokomunistinei Europai (8 buvusios Sovietų Sąjungos respublikos). Gyventojų mažėja 6 iš 8 į Europos Sąjungą 2004 metais įstojusių Rytų Europos valstybių (išskyrus Slovakiją ir Lenkiją).
2004 metais Lietuva prarado 10 tūkst. gyventojų dėl emigracijos ir tiek pat dėl neigiamo natūralaus gyventojų prieaugio. Tikėtis, kad stabilizavus emigracijai, tas pats atsitiks ir su gyventojų skaičiumi, būtų naivu. Slovėnija, Vengrija, Rusija ir Baltarusija - visos turi teigiamą migracijos balansą, tačiau jų gyventojų skaičius vis tiek mažėja.
Pagal Jungtinių Tautų (JT) prognozes, 2050 metais Lietuvoje bus 2,56 mln. gyventojų (mažiau nei 1940-aisiais?). Ar JT ekspertai skaičiavo, mechaniškai surašę į formulę dabartines tendencijas?
Pasirodo, kad ne. Tai labai optimistiškas numatymas. Viena iš prielaidų - gimstamumo vienai moteriai didėjimas: 2015 metais - 1,31; 2050 metais - net 1,85 (primenu, kad dabar jis yra 1,19 pagal CŽV ir 1,26 pagal mūsų statistikus). JT numato teigiamą migracijos balansą, kuris 2015 metais turėtų išlaikyti gyventojų skaičių ties 3,3 mln. riba, nors esant dabartinei migracijos tendencijai ši riba gali būtu pasiekta jau 2010-aisiais. „Naujosios Žečpospolitos“ arba „Tarpjūrio“ (įskaitant Gruziją), demografinis vaizdas 2050 metais: Lenkijoje gyvena 32 mln., Ukrainoje - 26 mln., Baltarusijoje - 7 mln., Gruzijoje - 3 mln. Su Lietuva priskaičiuotume apie 70 mln. Užtat Rusijoje amžiaus vidury gyvens 112 mln. žmonių.
Tiek statistikos šį kartą. Ką daryti? Kiekvienos problemos sprendimas prasideda nuo jos suvokimo. Pirmiausia reikėtų pripažinti, kad gyventojų mažėjimas ir senėjimas yra didžiausia Lietuvos problema.
Toliau reikia imtis konkrečių veiksmų. Pripažinus, kad gimstamumo skatinimas turi būti svarbiausias valstybės prioritetas, galima galvoti ir apie kardinalų biudžeto išlaidų pertvarkymą. Vargu ar būtų protinga didinti mokesčius. Todėl reikia pripažinti, kad norint padidinti išmokas už nepilnamečius vaikus ir kitokias skatinamąsias priemones, reikia sumažinti bendrojo vidaus produkto dalį, skiriamą kitoms sritims. Potencialiomis „aukomis“ galėtų būti Žemės ūkio ir Krašto apsaugos ministerijos, kurioms kasmet skiriama atitinkamai maždaug po 1,7 milijardo ir 0,8 milijardo litų iš biudžeto, siekiančio 15,7 milijardų litų (įskaitant Europos Sąjungos paramą).
Tačiau reikšmingiausias dalykas yra visuomenės pozicija šiuo klausimu.
