Įtakinga Lenkijos parlamentarė teigia, kad lietuviškos mokyklos pasienio su Lietuva Palenkės vaivadijoje turi išlikti. Kaip ketvirtadienį (03.06) BNS korespondentui sakė Lenkijos Seimo deputatė, Lietuvos ir Lenkijos seimų narių Asamblėjos švietimo komisijos pirmininkė Danuta Grabowska (Grabovska), "mokyklos likvidavimas - tai paskutinė išeitis, kurios visada galima išvengti".
Jos nuomone, "lietuviškos mokyklos privalo išlikti bet kuria kaina". Lenkijos parlamentarė komentavo Seinų ir Punsko valsčiuose lietuvių bendruomenės ir lietuviškas mokyklas lankančių moksleivių tėvų trečiadienį pradėtą protesto akciją prieš lietuviškų švietimo įstaigų uždarymą ir reorganizavimą. Akcijos metu prie lietuviškų mokyklų iškeltos Lenkijos vėliavos su juodais kaspinais.
Tuo tarpu Lietuvoje opozicinė Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) ketvirtadienį paskelbė vienodus kreipimusi į Lenkijos ir Lietuvos prezidentus Aleksandrą Kwasniewskį (Kvasnevskį) ir Rolandui Paksą, prašydama valstybių vadovus suprasti šias problemas ir surasti "jautrų, efektyvų jų sprendimą".
Konservatorių lyderio Vytauto Landsbergio pasirašytame kreipimesi reiškiamas susirūpinimas dėl "lietuviškų mokyklų naikinimo proceso Seinų ir Punsko apylinkėse, kur gyvena apie 30 tūkstančių lietuvių", ir solidarizuojamasi su lietuvių bendruomenės Lenkijoje "tyliu protestu".
"Esame įsitikinę, kad ne lėšų trūkumas, kurį lemia netobulas įstatymas, o pozityvios politinės valios stoka yra šios artėjančios katastrofos priežastis. Istorija mūsų nesupras, jeigu paaiškės, kad lietuvių kalba Suvalkų krašte išnyko, nes nebeliko sąlygų, esant draugiškiems ir partneriškiems valstybių ryšiams, tinkamai jos mokytis", - Lenkijos ir Lietuvos vadovams rašo konservatoriai.
Konservatoriai teigia matą "politinę nuostatą nepastebėti", kad "Lenkijos lietuvių švietimo plėtros strategijoje", kurią patvirtino Lenkijos vyriausybė, pareikštas įsipareigojimas nemažinti lietuviškų mokyklų tinklo nėra įgyvendinamas jokiu papildomu finansavimu iš valstybės biudžeto. Be tokių papildomos paramos žingsnių minėtasis tinklas sunyks tarsi savaime, teigia konservatoriai.
Tėvynės sąjunga paragino prezidentą R. Paksą per pirmąjį vizitą į Lenkiją penktadienį iškelti klausimą dėl šioje šalyje esančių lietuviškų mokyklų finansavimo.
Kaip BNS sakė Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, švietimo įstaigų padėtis "yra dramatiška", nes trūksta lėšų mokytojų atlyginimams ir mokyklų išlaikymui.
"Stinga 1 milijono 246 tūkstančių zlotų (996,8 tūkst. litų) vien švietimui, o valsčius visiems savo poreikiams tenkinti tesurenka apie 1 milijoną zlotų (800 tūkst. litų). Vien tik mokytojų atlyginimų padidinimui stokojame 600 tūkstančių zlotų (480 tūkst. litų)", - sakė Punsko viršaitis. Anot jo, neką geresnė padėtis ir Seinų valsčiuje, kur lietuviškoms mokykloms trūksta 700 tūkstančių zlotų (560 tūkst.litų).
Lenkijos mokytojų profsąjungos pirmininkas Slawomiras Broniarzas (Slavomiras Broniažas) BNS sakė, kad prasidėjus švietimo reformai Lenkijoje, panaši padėtis susiklostė ne tik Palenkės vaivadijoje, kurioje yra lietuviškos mokyklos, bet ir kitose šalies vietose.
Pasak S. Broniarzo, Lenkijoje jau uždaryta keli tūkstančiai mažų mokyklų "ir šiam procesui nematyti galo". "Tačiau į mažas mokyklas negalima žiūrėti vien tik kaip į biudžeto rijikes, nes jos - tai ir kultūros židiniai", - sakė pedagogų profsąjungos lyderis.
Tačiau Lenkijos nacionalinio švietimo ir sporto ministerijoje BNS sakė, kad pirmą kartą girdi apie šią problemą ir prašė duoti laiko su ja susipažinti.
Lenkijos lietuvių bendruomenė šią savaitę laiške Lenkijos premjerui Leszekui Milleriui (Lešekui Mileriui) rašė, kad su lietuvišku švietimu Lenkijoje susijusios problemos buvo ne kartą keltos šalies nacionalinio švietimo ir sporto ministerijoje, tačiau visi prašymai liko be atsako.
BNS
