Lenkija sekmadienį pareiškė užsitikrinusi daugumos Europos Sąjungos (ES) šalių paramą savo siūlymui įvesti kolektyvinio pirmininkavimo blokui sistemą, kai prie jo kitų metų gegužę prisijungs dešimt naujų valstybių ir jis išsiplės iki 25 narių.
Buvusio Prancūzijos prezidento Valery Giscardo d'Estaingo (Valeri Žiskaro d'Esteno) vadovaujamo Konvento dėl Europos ateities parengtame Europos Konstitucijos projekte numatoma dabar galiojantį rotacinio šalių pirmininkavimo ES principą keisti įvedant nuolatinio pirmininko postą.
"Mes esame patenkinti, kad tiek daug šalių remia šį (Lenkijos) siūlymą, - sakė užsienio reikalų ministras Wlodzimierzas Cimoszewiczius (Vlodzimežas Cimoševičius), grįžęs į Varšuvą iš Romos, kur šeštadienį prasidėjo Tarpvyriausybinė konferencija dėl pirmosios Europos konstitucijos.
Pasak Lenkijos diplomatijos vadovo, valstybių pozicijos nesutampa dėl to, kiek šalių turėtų drauge pirmininkauti ES ir kokia būtų pirmininkavimo trukmė.
W.Cimoszewiczius, kurio šalis jau sulaukė Belgijos kritikos dėl savo požiūrio į derybas, taip pat pakartojo, kad Varšuva nesileis į jokius kompromisus dėl balsavimo teisių išsiplėtusioje ES.
Varšuva reikalauja, kad būtų išlaikyta 2000 metų Nicos sutartyje įtvirtinta balsavimo sistema, kuri užtikrina maždaug 38 milijonų gyventojų turinčiai Lenkijai beveik tokias pačias teises balsuojant, kokias turi Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Italija, nors jų gyventojų skaičius yra gerokai didesnis.
Pagal ją Lenkija turi 27 balsus, tuo tarpu Vokietija (82 mln. gyventojų), Prancūzija, Britanija ir Italija (maždaug po 60 mln. gyventojų kiekvienoje) - po 29 balsus.
AFP-BNS
