Pirmadienį (09.29) būsimoji Europos Sąjungos (ES) narė Lenkija, iki derybų dėl bloko konstitucijos projekto likus kelioms dienoms, pareiškė nepritarianti daliai dokumento aspektų.
Lenkija - pagal gyventojų skaičių didžiausia iš kitąmet prie ES prisijungsiančių 10 naujų valstybių. Ji, kaip ir kitos 9 naujos bei 15 dabartinių ES narių, kad įsigaliotų buvusio Prancūzijos prezidento Valery Giscard’o d'Estaing’o (Valeri Žiskar d'Esteno) vadovaujamos komisijos sukurtas konstitucijos projektas, privalės jam pritarti.
Oficialiai ES konstitucijos projekto svarstymas prasidės Romoje šeštadienį. Jo kūrėjai siekia, kad konstitucija apimtų įvairias ES sutartis, padarytų šį valstybių bloką skaidrų ir supaprastintų sprendimų priėmimą.
Lenkija - šiuo metu griežčiausia siūlomo ES konstitucijos projekto kritikė. Ji reikalauja, kad Lenkija ir Ispanija - abi turinčios po beveik 40 mln. piliečių, - kaip nurodyta 2000 metais priimtoje Nicos sutartyje, turėtų vienodas balsavimo teises, kaip ir Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija bei Italija, kuriose gyventojų yra daug daugiau.
Varšuva taip pat nori, kad kiekvienai valstybei atstovautų po vieną komisarą arba ES įstatymų vykdomosios institucijos narį. Tačiau konstitucijos projekte dabartinį 20 komisarų skaičių ketinama sumažinti iki 15 ir tai reiškia, kad savo komisarus turėtų ne visos valstybės.
Lenkija taip pat tvirtina, kad turėtų būti pakeisti siūlomi nurodymai dėl saugumo ir gynybos, bei reikalauja, kad konstitucijoje būtų tiesioginė nuoroda į Europos krikščioniškąjį paveldą.
“Reuters”-ELTA
