Simas Kudirka - tai žmogus, kurio nepasisekęs šuolis į laisvę1970 metais ir jo atvykimas 1974-aisiais Amerikon labiau išgarsino lietuvius ir Lietuvą negu bet kurio kito lietuvio atliktas žygis per mūsų krašto okupacijos laikotarpį. Ir šios abi datos susijusios su lapkričio mėnesiu.
1970 metų lapkričio 23 dieną Simas (tokiu vardu buvo netgi išleista knyga lietuvių ir anglų kalba), tada prie JAV krantų atplaukusio žvejybinio laivo “Sovietskaja Litva” įgulos narys, įšokęs į Amerikos pakrančių sargybos laivą “Vigilant”, bandė prašyti politinio pabėgėlio teisių, bet amerikiečiai, aplinkybių verčiami, grąžino jį į “Sovietskaja Litva”, kur jis buvo rusų žiauriai sumuštas
Tas lietuvio žygis plačiai nuskambėjo ne vien tik JAV, bet ir viso pasaulio spaudoje, išskyrus tuomet okupuotą Lietuvą ir kitas sovietų bloko šalis.
Tuomet Simas už “tėvynės išdavimą” buvo nuteistas, kalėjo sovietų darbo lageriuose, kol pagaliau JAV pareigūnų ir šiame krašte gyvenančių lietuvių didelių pastangų dėka iš ten buvo išlaisvintas ir kartu su savo šeima galėjo atvykti į išsvajotąjį kraštą - Ameriką.
Tas atsitiko lygiai prieš 30 metų - 1974 metų lapkričio 5 dieną.
Ką byloja seni spaudos puslapiai
Geriausiai anų atmintinų dienų vaizdus gali apibūdinti amerikiečių ir lietuvių spaudos iškarpos, kurių mūsų archyve radome bent porą šimtų. Čia norime pasidalyti ilgesne ištrauka iš “Draugo” dienraščio, 1974 metų lapkričio 7 dienos laidos (tais laikais beveik visas informacijas lietuviški laikraščiai imdavo iš amerikiečių spaudos ar jų žinių agentūrų): “Pagaliau troškimai išsipildė ir Simas Kudirka, prezidento Fordo asmeniniu įsikišimu, pirmą naktį nakvojo Amerikoj”, rašė vakar Michaelas McGuire’as, “Chicago Tribune” korespondentas. Fordas paprašė Brežnevo, kad tas netrukdytų Kudirkos šeimai išvykti.
Kudirka su žmona, motina ir dviem vaikais antradienį vėlai vakare atvyko į JFK oro uostą Niujorke ir apsistojo dr. Rolando ir Gražinos Paegle šeimoje, Locuste. Su jais buvo ir du Valstybės departamento atstovai. “Jis labai išvargęs, paskutinės kelios dienos buvo labai įtemptos”, - sakė Gražina korespondentui. Su Kudirka telefonu buvo susisiekęs iš Čikagos ir Kongreso narys Robertas Hanrahanas. Kudirka jam padėkojęs: “Prašom priimti mano šilčiausią padėką už jūsų pastangas išsilaisvinti iš barbariškos sovietų valdžios”.
AP jo atvykimą paskelbė visai spaudai ir sakė, kad oro uoste “buvo nedaug jį pasitikusių lietuvių, mažai kas žinojo jo atvykimą. Iš Lietuvos į Maskvą Kudirkos šeima išvyko traukiniu, iš Maskvos išskrido anksti rytą.
Valstybės departamento pareigūnai, kurie pereitą savaitę išvyko į Maskvą atlydėti Simo Kudirkos šeimos, buvo Williamsas Dyessas ir Algis Rimas. Pirmasis yra rusų skyriaus vedėjas, antrasis - tarptautinio oro uosto pareigūnas ir vertėjas”.
Toliau tame pačiame rašinyje yra kitų svarbių detalių bei komentarų, kurie tiksliai apibūdina Simo Kudirkos bylos sukeltas bangas ne vien tik tarp lietuvių, bet ir tarp amerikiečių: “Simo Kudirko istorija yra unikumas mūsų tautoje ir galbūt pačioj Amerikoje. Kas buvo tie, kurie atitaisė aną gėdingą išdavimą ir viską padarė, kad Kudirka atsidūrė čia, kur jis jau prieš ketverius metus veržėsi?
Pirmiausia reikia paminėti latvį Robertą Briezę, kuris buvo vienas trijų liudininkų, matęs visą atidavimo sceną ir su pasibaisėjimu atpasakojęs visiems, spaudai, televizijai, valdžios pareigūnams. Jeigu nebūtų buvę tokio drąsaus ir sąžiningo žmogaus, apie Kudirką pasaulis nebūtų nieko sužinojęs ir jo šiandien gal su mumis nebūtų. Po to sujudo visa Amerikos visuomenė, pradedant prezidento Nixono pareiškimu, baigiant Kongresu ir spauda.
Kai didelių pastangų dėka buvo surasta, kad Kudirka ir jo motina yra Amerikos piliečiai, Kongrese aktyvios veiklos ėmėsi jaunas Čikagos atstovas Robertas Hanrahanas. Jis įteikė kelias rezoliucijas su daugiau kaip 100 kitų Kongreso narių parašais. Senatorius Charlegas Percy panašiai veikė Senate. Kongreso abiejų rūmų spaudimas buvo nepaprastai svarbus. Senatoriai Jacksonas, Percy, Javitsas, Case’as, Williamsas, Kennedy Buckley, Griffinas, Talmadge’as, Gurney dažnai kreipėsi į sovietų ambasadą ar kitais kanalais kontaktavo Maskvą. Senatorius Javitsas rašė Henry Kissingeriui, kad “mūsų valdžia Kudirkai yra daug skolinga ir Amerika turi atitaisyti jo garbę”.
Čikaga sutiko entuziastingai
Atmintyje ir prieš 30 metų rašytuose mūsų straipsniuose iki šiandien išliko Simo ir jo šeimos sutikimo įspūdžiai ir vaizdai.
Gana įspūdingas buvo pasitikimas Midway oro uoste lapkričio 17 dieną, kur jie atskrido iš O’Hare sraigtasparniais. Simą Kudirką, žmoną Eugeniją, dukrą Lolitą, motiną Mariją Šulskienę čia atlydėjo VLIK’o pirmininkas dr. K. Valiūnas ir jų išvykimo labui daug dirbusi Gražina Paegle.
Midway oro uoste tada buvo susirinkę apie porą tūkstančių lietuvių, tarp jų - keli šimtai lituanistinių mokyklų mokinių. Dauguma iš jų nešė plakatus su lietuvių ir anglų kalba išrašytais šūkiais apie laisvę.
Čia tuoj pat buvo surengta spaudos konferencija, kurią pradėjo dr. K. Bobelis, o ją tęsė JAV atstovų rūmų narys R. Hanrahanas, kuris daug prisidėjo prie Simo išvadavimo. Čia taip pat sveikino ir PLB valdybos pirmininkas Bronius Nainys. Prieš šią konferenciją buvo perskaitytas Čikagos mero Richardo Daley sveikinimas, kuriame Kudirka buvo paskelbtas Čikagos miesto garbės piliečiu.
Susirinkusieji spaudos atstovai, tarp kurių buvo nemaža ir amerikiečių, klausinėjo naujojo JAV piliečio apie daugelį dalykų. Vertėjaujant Marijai Rudienei, jie gavo išsamius atsakymus. Į klausimus, ką darysiąs šiame krašte, Kudirka pasakė, kad šiuo metu jis dar nėra to nusprendęs, bet pareiškė, kad stengsis išmokti angliškai ir vėliau bandys pasauliui atskleisti, kas yra sovietinė tironija. Jau tos dienos vakarinėse televizijos programose šis įvykis buvo plačiai pagarsintas, o sekmadienio didieji Čikagos laikraščiai jį taip pat plačiai pažymėjo.
Šeštadienio vakare “Sharkos” restorane buvo susirinkę apie 200 kviestinių svečių, kurie čia pagerbė žymųjį svečią ir išgirdo iš jo lūpų padėką savo tautiečiams ir Amerikos valdžiai už pastangas jį išvaduoti. Jis čia nepamiršo išreikšti viltį, kad Lietuva ankščiau ar vėliau bus laisva.
Lapkričio 17 dienos rytą S. Kudirka su šeima dalyvavo pamaldose Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje Marquette Parke, vėliau lankėsi Jaunimo centre ir kitur. O tos dienos vakare mūsų tautiečiai vos tilpo perpildytoje Marijos aukštosios mokyklos salėje.
“Kaimo jepas iš Griškabūdžio”
Atrodo, kad S. Kudirka vėliau gerokai pakeitė nuomonę apie Amerikos lietuvius, kurie jam nepaprastai daug padėjo. Kai jis 2000 metų vasarą sugrįžo Lietuvon, bent keliuose Vilniaus leidiniuose (“Lietuvos ryte” ir “Ekstra” žurnale) tilpo pasikalbėjimai su juo, kuriuose S. Kudirka nepagailėjo kritiškų žodžių ne vien tik išeiviams, bet ir visam pasauliui.
Pasivadinęs “kaimo jepu iš Griškabūdžio” (jis tame miestelyje Šakių rajone gimė 1930 metais) tada spaudai pareiškė, kad nusprendė likti Lietuvoje, nes įsigijo Pilviškiuose (Vilkaviškio raj.) namą, kurį meistrų padedamas remontuoja.
“Ekstra” žurnale buvo rašoma, kad jis “2000 m. birželį nepastebimai ir tyliai sugrįžo iš JAV į tėvynę, kurią buvo palikęs su triukšmu, nusiritusiu per visą pasaulį”.
Čia buvęs herojus nepagailėjo piktesnių žodžių ir savo tautiečiams Lietuvoje. “Šalį valdo politikai daltonikai. Labai pavojinga, kai prie vairo daltonikai”, - taip jis tada apibūdino padėtį Lietuvoje.
Atrodo, kad S. Kudirka tada ilgai neužsibuvo savo tėvynėje, nors biografijų žinyno “JAV lietuviai” antrojo tomo papildymų skyriuje šiandien skaitome: “Kudirka Simas, jūrininkas, 2000 grįžo į Lietuvą, apsigyveno Pilviškiuose”.
Tebegyvena Santa Monikos mieste Kalifornijoje
Iš tikrųjų S. Kudirka kartu su savo žmona tebegyvena Kalifornijoje, kur atsirado 1982 metais, atsikraustęs iš Niujorko apylinkių, kur jis turėjo nusipirkęs namą. Kai prieš 30 metų jis atvyko į Čikagą, lietuvių spaudoje buvo rašoma, kad S. Kudirkai buvo išnuomotas butas Marquette Parke, bet šia vietove, kaip atrodo, Simas nepasidomėjo.
Šiandien S. Kudirka darbuojasi kaip didžiulio lietuvio savininko namo prižiūrėtojas ir jame gyvena. Kaip mums pasakojo jo geras pažįstamas Edmundas Atkočiūnas, jis dabar daug skaito, seka pasaulines naujienas, domisi politiniais įvykiais, apie ką jiedu susitikę diskutuoja.
Neseniai jis Lietuvoje palaidojo savo ilgaamžę motiną Mariją Šulskienę, kurios pripažinta JAV pilietybė irgi daug prisidėjo prie leidimo Simui išvykti Amerikon.
Tie, kurie daugiau domisi Kudirka ir jo žygiais bei darbais, medžiagos gali rasti interneto puslapiuose. Iš ten sužinojome, kad dar ir dabar galima įsigyti amerikiečio rašytojo Larry Eichelio 1978 metais išleistą knygą apie mūsiškio odisėją, pavadintą “For those still at see” (“Tiems, kurie dar yra jūroje”).
Reikia pasakyti, kad perkeltine prasme pats S. Kudirka dar vis plaukia gyvenimo jūra, kuri gal yra sudėtingesnė ir apgaulingesnė už tikrąją.
Pagal “Amerikos lietuvį” (www.alietuvis.com)
Nuotrauka iš savaitraščio “Ekstra”
