Balandžio 7-ąją, pagrindinio Waterbury (Konektikutas) dienraščio “Republican-American” redakcijos straipsnio, šokiruojančiu pavadinimu “Dviem Waterbury gyvenantiems broliams keliami kaltinimai dėl dalyvavimo žudynėse”, rašoma apie praeityje garsius Lietuvos krepšininkus brolius Vytautą ir Algirdą Norkus, kurie įtariami dalyvavę žydų žudynėse 1941 metais.
Šiai temai skirtą TV reportažą buvo galima pamatyti keliomis dienomis anksčiau: balandžio 3 dienos vakare per vieną populiariausių JAV Rytų pakrantėje sporto TV kanalų ESPN matėme jų apžvalgininko Jeremy Schaapo ruoštą reportažą, kuriame buvo keletas vaizdų, nufilmuotų Kaune ir Konektikuto lietuvių sostine neoficialiai laikomame Waterbury mieste. Tiek reportaže, tiek minėtame straipsnyje išdėstomi Tarptautinio Simono Wiesenthalio centro direktorius Efraimo Zuroffo mesti kaltinimai - broliai dvyniai Norkai įtariami 1941 metais liepos 6 dieną žaidę krepšinio rungtynes prieš vokiečių komandą, kurią nugalėję iš nacių lietuviai užsitarnavo ypatingo “prizo” - jiems neva buvo suteikta teisė patiems išsirinkus sušaudyti po 10 tuo metu Kauno gete kalinamų žydų.
Masinės žydų žudynės tos pačios dienos vėlų vakarą vyko liūdnai pagarsėjusiame Kauno VII forte.
ESPN televizijos kanalu parodytame reportaže prabėgomis užsimenama apie nuo seno susiformavusias turtingas lietuvių krepšinio tradicijas, parodomi keli kadrai iš Lietuvos vyrų rinktinės triumfu pasibaigusių 1939 metų Europos pirmenybių Kaune. Tačiau tuoj pat neseniai Lietuvoje lankęsis reportažo autorius Jeremy Schaapas prabyla apie neva egzistuojantį tamsųjį mūsų šalies krepšinio istorijos puslapį: iš visose Baltijos šalyse garsių lietuvių krepšininkų sudarytos “Perkūno” komandos rungtynes su tuo metu Lietuvą okupavusios vokiečių nacių ekipa. Rungtynės tariamai įvyko 1941 metų liepos 6 dieną. Būdami stipriausiais Europoje, mūsų tautiečiai esą tąsyk laimėję prieš vokiečius, o šie tuomet “apdovanoję” lietuvius specialiu “prizu” - leidę kiekvienam jų pasirinktinai sušaudyti po 10 žydų, kalinamų Kauno gete. Egzekuciją krepšininkai įvykdę VII forte.
Jeruzalėje (Izraelis) įkurto tarptautinio S. Wiesenthalio centro direktorius E. Zuroffas, kuris ESPN reportaže tituluojamas paskutiniu nacių nusikaltimų karo metu tyrinėtoju, prieš mėnesį (kovo 10 dieną) išsiuntė laišką Lietuvos generalinei prokuratūrai, reikalaudamas ištirti minėtus 1941 metų įvykius, taip pat galimą dviejų brolių dvynių Vytauto ir Algirdo Norkų, nuo 1949 metų gyvenančių JAV Konektikuto valstijoje, indėlį šiuose nusikaltimuose.
Nors vienas iš nedaugelio likusių gyvų holokausto Lietuvoje aukų, dabar Izraelyje gyvenantis istorikas Alexas Faitelsonas ir tvirtina, kad tokios rungtynės yra buvusios ir taip pat būtent tą pačią dieną (1941 m. liepos 6 d.) Kaune buvo sušaudyta daugiau negu 2000 žydų, nei oficialioje Lietuvos krepšinio istorijoje, nei šalies archyvuose konkrečių duomenų apie tokį mačą nėra. Netgi minėtame per ESPN televiziją parodytame reportaže kalbintas vienas labiausiai patyrusių lietuvių krepšinio istorikų Algimantas Bertašius jokiuose šaltiniuose nerado patvirtinimo, kad tokios rungtynės vyko.“AL Rytų pakrantėje” trečiadienio vakare pavyko susisiekti su abiem 84-uosius metus einančiais broliais Norkais, kurie taip pat kategoriškai neigia vykus tokias varžybas. “Su vokiečių komanda esame žaidę, bet tai buvo ne 1941-aisiais, o 1939 metais”, - pasakojo Lietuvos vyrų rinktinės, Europos čempionės gretose tuo metu rungtyniavęs Vytautas Norkus (su Lietuvos rinktine tapęs 1939 metų Europos čempionu - interviu su juo “Amerikos lietuvyje” spausdinome anksčiau). “Tai buvo rungtynės su iš Berlyno atvykusiais kariškiais tų metų rugpjūčio mėnesį. Mes, žinoma, laimėjome, ir nesunkiai - tuo metu Lietuvoje šio žaidimo lygis buvo daug aukštesnis nei Vokietijoje, galbūt todėl daugiau po to iki po karo jokios kitos vokiečių komandos su lietuviais krepšinio nebepanoro žaisti”, - prisiminimais dalijosi V.Norkus. “Tačiau vis dėlto dar vieną sykį su Vokietijos komanda mes, lietuviai, sužaidėme, bet tai jau įvyko pokario metais - 1948-aisiais, kai mes su broliu rungtyniavome iš lietuvių pabėgėlių suburtoje ekipoje Augsburgo mieste, nors ir tada vokiečiams nepavyko mums rimčiau pasipriešinti”, - į pokalbį įsiterpia Algirdas.
“Apie jokį žydų šaudymą, prie kurio galėjo prisidėti lietuviai krepšininkai, nieko nesu girdėjęs, juo labiau dalyvavęs, - garantavo Vytautas. - Mums labai apmaudu, kad yra tokių piktų žmonių, kurie nori mus, visos Europos mastu garsinusius Tėvynės Lietuvos vardą, taip baisiai apšmeižti”.
Šių eilučių autoriui kalbantis su abiem broliais, nė vienas jų dar nebuvo sulaukęs jokios oficialios reakcijos nei iš Lietuvos, nei Izraelio. Tačiau, kaip tvirtinama Waterbury “Republican- American”, S. Wiesenthalio centro vadovas E. Zuroffas nusiteikęs ryžtingai - šios organizacijos pastangomis nuo 1979 metų buvo pateikti kaltinimai su nacių veikla susijusiems nusikaltimams viso 94 žmonėms. Vien tik per pastaruosius pusantrų metų 8 tokie atvejai buvo vienaip ar kitaip susiję su Lietuva, kur nuo 1941-ųjų iki 1945 metų buvo išžudyta daugiau kaip 200 tūkstančių žydų tautybės žmonių. Taip pat su broliais Norkais susijusi istorija perduota specialiam tyrimų centrui prie JAV teisingumo departamento.
Tuo tarpu JAV Lietuvių bendruomenės Waterbury skyriaus nariai ir šiame mieste įsikūręs Konektikuto lietuvių sporto klubas, kuriam taip pat priklauso dvyniai Norkai, pasirengę padėti Vytautui ir Algirdui atremti, jų nuomone, visiškai nepagrįstą šmeižtą ir neteisėtus kaltinimus. Ruošiamasi pateikti oficialius raštus tiek ESPN televizijai, tiek Waterbury “Republican-American” dienraščiui. Įdomu, kaip pasielgs oficialieji Lietuvos pareigūnai?
Čia norisi pabaigti citata iš Alfonso Eidinto knygos “Lietuvos žydų žudynių byla”, kurioje (žr. p. 163-166) rašoma apie menamą Lietuvos krepšininkų nusikaltimą: “Tuo būdu istorikams atsargiai teks tirti, dalyvavo sportininkai žydų žudyme ar ne, kol tai bus paneigta faktais ir įrodymais arba pasitvirtins kaip įvykęs faktas, tenka kalbėti apie tai kaip dar vieną nukrypimą nuo proto holokausto istorijos fenomene. Visas įmanomas versijas reikia patikrinti, nes ši krepšinio varžybų istorija žinoma Vakaruose, Izraelyje, o mes net nesiaiškiname. Kad ir kokia žiauri būtų istorinė tiesa, ją privalome žinoti be pagražinimų.“
“Amerikos lietuvis” (www.alietuvis.com)
