Jei prezidentas ir aplink jį besitelkiantys raudonieji bei rudieji ir, be jokios abejonės, pilkieji politikos drumstėjai susimąstytų, suprastų, kad jų ateitis vis labiau grimzta į gėdos liūną. Žvelgiant iš Lietuvos valstybės interesų pozicijos, Rolandas Paksas ir už jo stovintys provokuoja perversmo situaciją. Jei tai nėra tikras perversmas, tada tegul tai būna kalbėjimas apie perversmą ir sąmokslininkus.
Kodėl jiems to reikia? Todėl, kad kai yra perversmo įtarimas, galima kurti istorijas apie savo didvyriškumą. Tada sakymas “aš neatsistatydinsiu” skamba tarsi mesijo ėjimas ant laužo - graudu ir aistringa. Tačiau valstybiškai žvelgiant į situaciją, tai signalizavimas visiems, kad po savęs R. Paksas linkęs matyti nors ir tvaną.
Tačiau pažvelkime kitaip. Kam naudinga, kad mūsų prezidentas yra tarsi pakibęs tarp teisiškai pamatuotos apkaltos ir emociškai išbalansuotos visuomenės nuomonės? Naudinga tiems, kuriems Lietuva kaip normali demokratinė valstybė yra kliūtis. Tai įvairaus plauko mafijos grupuotės, kurios gali būti ir tarptautinės, ir vietinės. Tai populistiškai veikti linkę politikai, kuriems kuo blogiau, tuo geriau, tai ir įvairiausios žvalgybos bei į mus nutaikytos kitos valstybių struktūros, kurios visada yra pasirengusios susilpninti nepageidautinai gerai begyvenančius kaimynus.
Tačiau nereikia toli ieškoti, liberaldemokratų partija ir jos “angelas sargas” Jurijus Borisovas yra akivaizdus Lietuvai įpiršto organizacinio ginklo pavyzdys. Nepriklausomai nuo to, kokių motyvų vedami šios partijos įkūrėjai susitelkė savo egzistavimo pradžioje, šiandien tai jau kryptingai veikianti ir akivaizdžiai valdžios godumu pagrįsta organizacija, kurios tikslas yra ne tiek veikti dėl tvarkos, kiek kalbėti apie tvarką pagal juos. Štai tada fašistiniai ir bolševikiniai lozungai bei veikimo metodai tampa ne tik politinės reklamos elementu, bet tiesiog pagrindiniu ir vieninteliu veiklos motyvu bei tikslu. Už taikingos tvarkos beieškančiųjų šypsenos ima ryškėti aštrūs prievartos ir baimės dantys.
Tačiau demokratinė visuomenė privalo darniai ir teisiškai tvarkingai spręsti net ir tokius klausimus. Todėl mes turime viešai ir nedviprasmiškai palaikyti visus šalyje vykstančius teisinius procesus ir siekti, kad visuomenėje kuo plačiau įsivyrautų supratimas ir žinojimas, kaip turi būti, o ne emocinis savo įspūdžių vertinimas. Todėl kiekvieno rimto piliečio pareiga yra eiti ir parodyti kiekvienam pernelyg aistringai ir dramatiškai vertinančiam politiką, kad svarbu ne bijoti ar gailėtis, nekęsti ar mylėti, o sąmoningai suprasti ir racionaliai įvertinti. Mylėti reikia tėvynę, o į politikus, net jei tai prezidentai žiūrėti kaip į tėvynės ir įstatymo tarnus. Jei jie netarnauja tėvynei ir įstatymui, jie negali sulaukti mūsų paramos.