Pastarojo meto įvykiai Darbo partijoje: Viktoro Muntiano maištas prieš Viktorą Uspaskichą, Darbo partijos frakcijos narių pasitraukimas iš partijos ir naujos frakcijos Seime sukūrimas – pagrindiniai visos šalies rinkėjų nuostatas sujaukę įvykiai.
Anksčiau, prieš savaitę ar dvi, atrodė, kad ši partija laikosi gana gerai. Suprantama, visi žinojo, kad joje nėra vienybės, mus pasiekdavo ginčų ir nesutarimų atgarsiai, bet sumani V. Uspaskicho sukurta partijos vienybės palaikymo sistema veikė.
Tai buvo paprastas ir veiksmingas sumanymas – visus laikyti ant trumpo pavadžio, žadant greitą atlygį, kai bus paimta valdžia. Loreta Graužinienė ne kartą atvirai ir naiviai yra ištarusi lemtingąją frazę: „Reikia imti valdžią“, net nesuvokdama, kad tai jau tapo veikimo kodu, slaptažodžiu tiems, kurie dar laukia atlygio už dalyvavimą bendroje avantiūroje, kuri vadinasi V. Uspaskicho Darbo partija. Šiandien tampa aišku, kad V. Uspaskicho sukurtas planas turėti partinę struktūrą, o partiečiams už klusnumą siūlyti atlygį postais politinėje valdžioje ir įvairaus lygio administracijoje nustoja būti realybe, nes nuo šiol V. Uspaskichas nesugebės duoti saviems to, dėl ko dauguma jį palaikė. Taigi žmones vienijantis pagrindas – valdžia iš V. Uspaskicho rankų, prapuolė, lieka naivi nuoskauda ir neaiški gėda dėl dalyvavimo bendroje apgavystėje.
Reikia pasidžiaugti, kad į politiką per šį asmenį pakliuvę žmonės sugebėjo suprasti, kad jie atsakingi už savo elgesį ir sprendimus visuomenei ir istorijai. Matyt, V. Uspaskichui reikėjo atsirinkti tuos, kurie visai negalvoja ir labai nori valdžios, arba tuos, kurie yra susaistyti pinigais ar dar tvirtesniais saitais.
Šiandien dar L. Graužinienė siekia socialinių reikalų ir darbo ministrės posto, bet jai juk reiks atsisakyti Seimo narės pažymėjimo – toks susitarimas šioje partijoje. Taip galima didesniam skaičiui žmonių sudaryti sąlygas netikėtai karjerai. Bet išėjusi į ministeriją ji rizikuoja prarasti viską, nes Vyriausybė yra labai nepatvari, užtenka pasitraukti dar vienam ministrui ir ji grius. O tada kas žino, kiek postų atiteks darbiečiams naujose dalybose, jeigu juos apskritai kas priims į koaliciją.
O kaip bus su ministrais, kurie žlugus Vyriausybei vargu ar sugebės grįžti į politiką, juk dalį jų į paviršių iškėlė ne asmeninės savybės, o gudrus valdžios ėmimo planas. Taigi ministrai vėl taps eiliniais piliečiais ir senatvėje galės guostis vis ilgėjančiais pasakojimais apie tai, „kaip buvo valdžioje“. Nors iš tikrųjų valdžioje buvo V. Uspaskichas, o jie dirbo gudraus avantiūristo partiniais statistais.
Tiesą sakant, avantiūros dar nesibaigė ir mes greitu laiku pamatysime dar kokią nors miklią balsuojančių rankų kombinaciją, stumiančią šią partiją į visišką prapultį. Taigi rinkimai į savivaldybes taps visai netikėtu reiškiniu daug kam, kada laimės visai ne tie, kurie daug triukšmauja, o tie, kurie realiai daro kažką, kad visuomenei būtų geriau.
Nors dauguma dažniausiai yra naivi ir balsuoja už tą, kuris geresnis, nes gražesnis, ryškesnis, originalesnis, ir nesvarbu, kad visiškai nenusimano apie valdymą ir ūkį. Taigi ateis vasara, ruduo, primiršime skandalus ir vėl balsuosime už dar vieną gerą vaizdelį ar gundantį pažadą. O tada vėl nustebsime, kad valdžia mus apgavo, nors apsigavome patys ją tokią rinkdami.
Dr. Lauras Bielinis yra VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, socialinių mokslų daktaras.
Ankstesnės „Rinkimų nuojautos“: 1 (http://www.omni.lt/index.php?base/z_336517), 2 (http://www.omni.lt/index.php?base/z_337859), 3 (http://www.omni.lt/index.php?base/z_341226), 4 (http://www.omni.lt/index.php?base/z_343065), 5 (http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_349239), 6 (http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_350054), 7 (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_351780)
