Jau ne pirmą kartą šį pusmetį keliama idėja įdiegti Lietuvoje elektroninį balsavimą. Teigiama, kad savivaldos rinkimai būtų gera proga išbandyti naująsias technologijas. Pasak Zenono Vaigausko, technines sąlygas Lietuva turi, tereikia politinės valios. Elektroninis balsavimas taip pat kainuotų tik apie du milijonus litų.
Tokios balsavimo sistemos įdiegimas priartintų Lietuvą prie e. valdžios įgyvendinimo. Tačiau, be techninių ir finansinių problemų, elektroninis balsavimas turi labai aiškiai išreikštą rinkiminių preferencijų kaitos tendenciją. Mat visi rinkimų procesai kruopščiai nagrinėjami politikų ir visada siekiama pritaikyti tas tendencijas, kurios padidina politikų galimybes laimėti.
Elektroninio balsavimo įvedimas leidžia pagerinti du labai svarbius rodiklius: jaunimo ir į užsienį išvykusių tautiečių dalyvavimą rinkimuose. Tačiau politinės partijos puikiai suvokia, kad padidėjus jaunimo ir emigrantų balsų skaičiui per rinkimus, gali kisti ir politinių partijų svoris Seime ir savivaldoje. Šiandien tokia partija kaip Liberalų sąjūdis ypač tikisi jaunimo paramos rinkimuose. Išties ši partija orientuota į jaunimą iki 35 metų. Taigi šios partijos aktyvumas siūlant įdiegti elektroninį balsavimą yra logiškas. Ne veltui Liberalų sąjūdžio vadovai aktyvina savo veiklą tarp jaunimo ir ieško galimybių susitikti su naująja išeivija.
Kitos politinės partijos suvokia, kad kada nors reiks įvesti elektroninį balsavimą, tačiau jų apsisprendimą nulems žinojimas, kad jaunimas juos palaiko. Išties jaunimo politinio aktyvumo klausimas yra opus visur. Jaunimas, aiškiai demonstruojantis savo palankumą ir priešiškumą politikams, atėjus rinkimo dienai užmiršta, nesiteikia ateiti prie balsadėžių. Rinkimai elektroniniu būdu palengvintų jaunimui išreikšti savo politinę valią.
Nemanau, kad dabar įvedus tokį įstatymą taptų aišku, kad Liberalų sąjūdis gali tikėtis daugiau balsų. Mat internetas yra visų būsimųjų politinių kovų laukas ir visos politinės jėgos po truputį bando savo jėgas virtualioje erdvėje. Taigi įdirbį turi visi. O atsiradus įstatymui, pamatytume, kad reklama ir agitavimas persikeltų į internetą ir čia jau pergalės tikėtųsi ne tie, kurie dabar jaučia jaunimo paramą, o tie, kurie įdėtų tam daugiau pinigų.
Bet kita vertus, jaunimas taptų vis tiek aktyvesnis ir jo santykis su dabar rinkimuose dalyvaujančiais pagyvenusio amžiaus žmonėmis pakistų pirmųjų naudai. Taigi balsuojantys už vieną ar kitą partiją balsuotų ne už 11 ar 111 dienų, o už kitokio tipo pažadą ir šiuolaikinę, ne tarybiškai nostalgišką agitaciją. Todėl populizmas politikoje būtų priverstas pakeisti savo formą. Lietuvos visuomenė laimėtų vis labiau prarandamą sąsają su naująja karta, nepriklausomai nuo rinkimų baigties vienai ar kitai politinei jėgai.
Todėl elektroninio balsavimo įdiegimas Lietuvoje istoriškai reikštų pergalę visiems, kurie mano, kad ši šalis privalo žengti koja kojon su dabartimi.
Dr. Lauras Bielinis yra VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, socialinių mokslų daktaras.
Ankstesnės „Rinkimų nuojautos“: 1 (http://www.omni.lt/index.php?base/z_336517), 2 (http://www.omni.lt/index.php?base/z_337859), 3 (http://www.omni.lt/index.php?base/z_341226), 4 (http://www.omni.lt/index.php?base/z_343065), 5 (http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_349239), 6 (http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_350054)
