Vienus žiūrovus Lauros pasirodymas sužavėjo, kitus – papiktino. Vieni po pusfinalio rezultatų paskelbimo verkė iš apmaudo, kiti peikė dainininkę ir jos „meilužius“ dėl prasto pasiruošimo.
Dienraštis „Klaipėda“ teiravosi, ką apie savo pasirodymą mano pati Laura, kaip „Little by Little“ atlikimą Kijeve vertina vos per plauką į Ukrainą neišskridęs Alanas Chošnau bei pernai Turkijoje Lietuvą garsinti bandęs Linas Adomaitis.
Alanas Chošnau, 2005-ųjų nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos antrosios vietos laimėtojas:
- Lauros pasirodymas gal ir buvo geras, bet visiškai neoriginalus. Jai trūko sceninės patirties, nebuvo tinkamo pasiruošimo. Tačiau, nežiūrint į visus lietuvės pasirodymo minusus, aš iki paskutinės minutės tikėjau jos pergale ar bent jau patekimu į finalinį turą. Bet, matyt, šiuos minusus pastebėjau ne tik aš...
Sunku pasakyti, kokios vietos buvo vertas Lauros pasirodymas, nes „Eurovizijoje“ svarbi tik pirmoji vieta, o visos kitos – nebeaktualios. Neigiamų emocijų man nesukėlė ne vienas pasirodymas. Aišku, skaudu matyti savo šalį paskutinėje vietoje, bet šiemet taip jau atsitiko, ir niekas to nebepakeis. Konkurso dieną buvau vienoje kaimyninių šalių ir turėjau galimybę atiduoti savo balsą už Lietuvos atstovę. Taip ir padariau.
Pats konkursas – fantastiškas. Gal jis kiek specifinis, bet mes apie tai sužinojome ne vakar. O kaltinti „Euroviziją“ dėl to, kad balsavimas neva pagrįstas politiniais ryšiais, yra tiesiog kvaila.
Kad atkreipti dėmesį, lietuviams tereikia gerai atlikti gerą dainą.
Linas Adomaitis, 2004-ųjų Lietuvos atstovas „Eurovizijoje“:
- Lauros pasirodymas buvo puikus. Keliskart mačiau generalinę repeticiją ir patį šou stebėjau iš salės. Įspūdis labai geras. Šiaip pusfinalis buvo labai stiprus. Daug gerai pasirodžiusių atlikėjų nepraėjo.
Publiką Laurą labai palaikė. Nors daugiausiai per televiziją rodė žydų vėliavų, mūsų trispalvių salėje buvo kone daugiausiai. Pusfinalio dieną į Kijevą atskrido pilnas boingas lietuvių – apie 140 žmonių. Iki pat paskutinio voko tikėjome, kad vėdėjai ištars Lietuvos vardą.
Ką reikėtų keisti? Manau, kad „Eurovizijai“ reikia daugiau šou. Nors konkursas ir vadinasi „Song Contest“, laimi ne dainos, bet šou. Be to, reikėtų pagalvoti apie skambesnį, išraiškingesnį dainos pavadinimą. Šiemet laimėjo „My Number One“, pernai – „Wild Dances“. „Little by little“ yra per daug atsargus.
Sutinku, Laura dainą atliko gerai, bet pats kūrinys nėra stiprus. Kitąmet vertėtų pagalvoti, ar ir vėl turime reklamuoti švedus. „Eurovizijoje“ atėjo toks metas, kai dėmesio susilaukia neformatas ar produktas su ryškiais folkloro elementais. Gal kitą kartą ir mums reikėtų turėti tai omenyje.
Mane nustebino lietuvių kalbos prieš patį konkursą. Žmonės rinkosi laidų studijose, diskutavo, ar dainininkė laimės, ar nelaimės. Patys ją išrinkome, todėl privalėjome palaikyti. Nereikia tų abejonių, skepticizmo.
Gerai padirbėjo ne tik Laura, bet ir visa jos komanda. Su Simona net galvojome, kad reikėjo ir mums pernai tokios komandos. Paskutinę vietą Laura užėmė nepelnytai. Aišku, visada norisi kalbėti apie lyderius, bet paminėsiu ir tuos, kurie, mano nuomone, buvo „vertesni“ žemiausio įvertinimo. Pusfinalyje prastai pasirodė vengrė, makedonas. Jie daugiau nusidainavo nei dainavo.
Ar vertėtų kitąmet dalyvauti? Jeigu Laura mano, kad reikėtų atsisakyti dalyvavimo, aš manau kitaip – jeigu yra galimybė, turime dalyvauti.
Laura Čepukaitė, 2005-ųjų Lietuvos atstovė „Eurovizijoje“:
- Dabar jaučiuosi gerai. Balsavimo rezultatai nebeskaudina. Juos vertinu kaip nesusipratimą, ir tiek. Tačiau mano protas neišneša, kaip į finalą pateko rumunai ar portugalai. Manau, kad „Eurovizijoje“ laimi tas, kas turi gerus kaimynus. Jie dažniausiai tik išgirsta šalies pavadinimą ir puola balsuoti, o dainos net nesiklauso.
Būtų įdomu atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, kokie žmonės žiūri šį konkursą, koks jų išsilavinimas ir mentalitetas, nes kyla įtarimas, kad visi balsuoja kaip papuola.
Jeigu dar kada siųsime savo atstovą, reikėtų viską daryti „ant durniaus“. Šiemet produktas buvo per daug kokybiškas – jo tiesiog neįvertino. Arba galime kurti tarptautinę grupę. Paimti vieną žydą, vieną jugoslavą, vieną skandinavą ir vieną Rytų Europos atstovą. Tada balsuos visi.
Tačiau aš vis dėlto manau, kad kitąmet dalyvauti nereikėtų. Kodėl italai, čekai, slovakai ignoruoja šį konkursą? Nes nemato tikslo jame dalyvauti. Galime ir patys surengti alternatyvinį tarptautinį konkursą. Taip net pritrauktumėme turistų.