Seime iki šiol klestėjo chaosas ne tik dėl neaiškių ryšių su verslo grupėmis, bet ir dėl atsainaus įstatymų kūrėjų požiūrio į savo darbą. Nors Konstitucinis Teismas išaiškino, kad dalyvauti posėdžiuose yra seimūno priedermė, daug tautos išrinktųjų iki šiol į savo darbą Seime žiūri kaip į pramogą.
Bėga dėl mūsų
Kol kas Algimanto Salamakino vadovaujamos Etikos ir procedūrų komisijos „klientais“ Seimo nariai tampa tik jei praleidžia per mėnesį daugiau nei ketvirtadalį posėdžių. Tačiau po Konstitucinio Teismo nutarimo tokios nuostatos Seimo narių darbo sąlygų įstatyme nebebus.
Klaipėdietis Seimo narys Rimas Valčiukas, nuo metų pradžios iki šiol praleidęs 9 posėdžius, „Klaipėdai“ teigė, kad kai vyksta labai svarbūs renginiai Klaipėdoje, jam sunku suspėti ir į renginį, ir į posėdį. Paklaustas, argi dalyvauti Seimo posėdžiuose nėra jo tiesioginis darbas, R.Valčiukas sakė, kad, kai sprendžiami žmonėms svarbūs klausimai, svarbiau nuvykti į renginį. „Jei nežinosiu problemos - ką veiksiu ten sėdėdamas Seime?“ Parlamentaro nuomone, kartais prasmingiau susitikti su rinkėjais, nei sėdėti posėdyje ir skaityti laikraštį.
Per visą jo darbo laiką Seime vieną kartą buvo sumažintas atlyginimas. „Kadencijos pradžioje porą kartų užmiršau parašyti Etikos komisijai paaiškinimą. Ir tik iš žiniasklaidos sužinojau, kad mane nubaudė“, - sakė R.Valčiukas.
Pasak Seimo etikos ir procedūrų komisijos pirmininko A.Salamakino, nepažangiausias dėl lankomumo yra jo „geriausias draugas“ Viktoras Uspaskichas. „Dar yra vienas „didysis agrarininkas“ Ramūnas, kuris, kiek supratau, baigia politiko karjerą ir ruošiasi išvykti gyventi į Ispaniją. Jis Seime retokai lankosi“, - „Klaipėdai“ sakė A.Salamakinas.
Seimo kanceliarijos duomenimis, lankomumo pažymose praleidę daugiau kaip ketvirtadalį Seimo posėdžių be pateisinamos priežasties per pastarąjį pusmetį yra nurodyti šie nariai: Viktoras Uspaskichas, Kęstutis Skamarakas, Valerijus Tretjakovas, Ramūnas Karbauskis, Egidijus Klumbys, Vytautas Lapėnas. Visiems jiems už nedalyvavimą posėdžiuose vienu trečdaliu buvo sumažintas to mėnesio atlyginimas.
Seimo narys Kęstutis Skamarakas sakė uždirbąs 2,5 tūkst. Lt, ir prarasti trečdalį atlyginimo jam neatrodė skausminga. „Nebadavau“, - sakė jis dienraščiui.
Daugeliui Seimo narių būti paskelbtam kaip nepažangiausiam yra skaudžiau nei suplonėjusi pinginė. “Jei žmogus turtingas, tas tūkstantis litų, kurį nuimame, nelabai ką lemia“, - sakė A.Salamakinas.
Be svarbių priežasčių posėdžiuose nedalyvavusių Seimo narių pavardės gali būti skelbiamos Etikos ir procedūrų komisijai nutarus. Paklaustas, ar neturėtų būti privalomos skelbti, A.Salamakinas sutiko, kad tokia formuluotė Seimo statute būtų „beveik tinkamesnė“.
Pirmininkas pražilo
Vis dar galioja nuostata, kad nuobaudos taikomos tik tuomet, kai Seimo nariai be pateisinamos priežasties praleidžia daugiau kaip ketvirtadalį Seimo posėdžių, kai vyksta iš anksto numatyti balsavimai. Per artimiausius tris mėnesius tokia nuostata turės būti panaikinta. Liepos pradžioje Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Seimo nario darbas yra profesionalaus politiko darbas, ir įpareigojo pakeisti kai kurias Seimo statuto bei Seimo narių darbo sąlygų įstatymo nuostatas. Todėl dabar reikia paruošti šio įstatymo pataisas. Pasak A.Salamakino, reikės išbraukti nuostatą, kad per mėnesį ketvirtadalį (vidutiniškai 4 - 5) posėdžių galima praleisti. Seimo narys privalės ateiti į darbą kasdieną kaip ir visi kiti dirbantieji.
Be to, po įstatymo pataisų turėtų įsigalioti tvarka, kai nuolat praleidinėjančiam Seimo posėdžius gali grėsti apkalta. Paklaustas, kodėl iki šiol nebuvo tokios tvarkos, A.Salamakinas negalėjo atsakyti, tik pridūrė, kad tik pirmą kadenciją Seime dirba ir pirmininkauja Etikos ir procedūrų komisijai. Tai esą taip sudėtinga, kad dėl to jam net padaugėjo žilų plaukų. Jis mano, kad dar daug Seimo narių viliasi, jog darbas Seime yra atrakcija. “Visose kadencijose pasitaiko tokių žmonių”, - sakė trejus metus Seime dirbantis A.Salamakinas. Jis tvirtino, jog neretai žmogus ateina į Seimą su vienokiomis mintimis, o paskui suvokia, kad tai - įtemptų nervų darbas. Todėl kai kurie, net neįpusėjus kadencijai, pasako, kad niekas gyvenime daugiau jų į Seimą “neįneš”.
Pasak A.Salamakino, dauguma Seimo narių aiškina, kad nedalyvavo posėdyje, nes buvo susitikime su rinkėjais. Tačiau susitikimams skirti penktadieniai, kai nevyksta plenariniai posėdžiai. “Jei kiekvienas ims važinėtis kada panorėjęs susitikti su rinkėjais, matysime tokį vaizdą kaip dabar”, - sakė pašnekovas. Tačiau jis pridūrė, kad po Konstitucinio Teismo išaiškinimo daugiau Seimo narių susirenka posėdžiauti. “Galiu pasakyti: baigėsi pasivaikščiojimai, dabar teks eiti visiems į darbą”, - kalbėjo A.Salamakinas.
Normalus vaizdelis?
Liepos 13-ąją buvo balsuojama dėl leidimo korupcija įtariamus parlamentarus patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Iš Seimo kanceliarijos protokolo matyti, kad šiame posėdyje dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį Vytenį Andriukaitį 16 val.13 minučių balsavo 83 parlamentarai, susilaikė 15. Taigi iš viso dirbo 98 parlamentarai, nors užsiregistravo - 108.
Ką veikė 10 parlamentarų - užsiregistravusių, bet nedalyvavusių balsavime? Pasak A.Salamakino, tai esąs toks metodas, kai jie neturėjo nuomonės. Pagal Konstituciją Seimo narys negali būti persekiojamas už balsavimus, todėl tai visiškai normalu. „Gal tą dieną dėl kitų posėdžių klausimų kas nors nuomonę turėjo, o konkrečiai dėl šito - ne. Todėl galėjo sėdėti ir nebalsuoti. Tokiu būdu, beje, irgi išreiškiama nuomonė“, - aiškino pirmininkas.
Jau po minutės, įvykus balsavimui dėl Seimo nario Vytauto Kvietkausko, balsavo 75, susilaikė 21. Taigi iš viso dirbo 96. Kur per akimirką išnyko du, dar buvę balsuojant dėl V.Andriukaičio, matyt, žino tik jie patys.
Tą dieną Lietuvoje buvo 137 Seimo narių. Taigi 29 jų - nebuvo net užsiregistravę. Pasak A.Salamakino, kai kas gal buvo komandiruotėje, o kai kas paprasčiausiai neatėjo į darbą.
Vaizdas, kai darbe nėra kelių dešimčių parlamentarų, šiandien pažangus, palyginti su tuo, kas dėjosi prieš keletą metų. A.Salamakinas mano, kad tik po Konstitucinio Teismo išaiškinimo daugiau Seimo narių suprato, jog gali sulaukti didelės bėdos, jei neis į darbą.
Pasak A.Salamakino, dabar, kai Seimo salėje iš 137 užsiregistruoja 108 Seimo nariai, yra jau beveik rekordas. Anot pirmininko, dauguma įstatymų priimti dalyvaujant mažiau pusšimčio parlamentarų. Jis prisiminė ir „antirekordą“, kai dėl vieno įstatymo projekto balsavime dalyvavo 17 seimūnų.
Privalo pranešti
Jeigu Seimo narys negali dalyvauti posėdyje iš anksto numatytų balsavimų metu Seimo komiteto, komisijos ar pakomitečio posėdyje, apie tai turi pranešti posėdžių sekretoriatui arba komiteto, komisijos, pakomitečio pirmininkui.
Taip pat nurodomos ir nedalyvavimo priežastys. Jei Seimo narys nepraneša, kodėl nedalyvauja posėdyje, laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis laikomas Seimo nario laikinasis nedarbingumas, išvyka Seimo valdybai komandiravus ar pritarus, nelaimingi atsitikimai ar kitos aplinkybės.
Apie tai, ar jos pateisinamos, sprendžia Seimo etikos ir procedūrų komisija. Kiekvieno mėnesio pirmojoje pusėje apibendrintas praėjusio mėnesio žinias apie Seimo narių nedalyvavimą ji praneša Seimui ir pateikia informaciją kanceliarijos Finansų skyriui. Suma, kuria sumažinamas parlamentaro atlyginimas, išskaitoma iš kito - artimiausio mėnesio atlyginimo.
Dienraštis “Klaipėda” (www.klaipeda.daily.lt)
