Ką daro „prisidirbęs“ politikas arba aukšto rango valstybės tarnautojas? Pripažįsta savo kaltę? Atgailauja? Savaime aišku, kad nieko panašaus. Atvirkščiai – savo kaltę neigia visiškai įžūliai ir taip pat įžūliai puola oponentus. (Beje, tokios manieros vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir daug kur kitur.)
Buvę Lietuvos konsulai, užuot džiaugęsi, kad už įtariamą prekybą vizomis jiems neiškeltos baudžiamosios bylos, drasko visiems akis ir reikalauja sugrąžinti į darbą. Buvęs Seimo narys Vytenis Andriukaitis iš buvusio generalinio prokuroro išpešė nors ir ne 300 tūkst. litų, tai bent atsiprašymą. Už tai, kad prokuroras apie įtariamą Seimo narių (tarp jų ir V. Andriukaičio) kyšininkavimą sakė: „Yra susitarimai, yra dar ta juodoji buhalterija, kur pagal datas, pagal sumas sutampa“. Pernai vasarą žiniasklaidoje telefono pokalbių ir juodosios buhalterijos sutapimų pateikta gausiai. Pavyzdžiui, cituota, kad 2003 m. gegužės 20 d. visiems jau žinomas Andrius Janukonis telefonu V. Andriukaičiui po ilgų ir abipusiai malonių pokalbių pažadėjo tuoj pat perduoti „visą dokumentaciją“, sudėtą „į didelį didelį voką“. Teigiama, kad tos pačios dienos išimtoje laikmenoje nurodyta, jog tą dieną už Šilumos įstatymo pataisas, regis, tam pačiam V. Andriukaičiui išmokėta 25 tūkst. litų.
Pats V. Andriukaitis, matyt, aiškina, kad į „didelį didelį voką“ iš tikrųjų buvo sudėta tik dokumentacija. O juodoji buhalterija apskritai nieko nereiškia. Ir tariamas sutapimas visai atsitiktinis. Gal jis ir teisus, tačiau rinkėjai, matyt, nusprendė, kad sutapimas neatsitiktinis ir kad teismas negali V. Andriukaičio nubausti tik todėl, kad tokie duomenys, nors akivaizdūs, tėra netiesioginiai įrodymai, o paties kyšio ėmimo fakto įrodyti neįmanoma. Tad šio veikėjo politinė karjera pasibaigė.
Atrodo, kad čia viskas visiems aišku – net jeigu V. Andriukaitis iš tikrųjų visiškai nekaltas, jau vien jo ir kitų parlamentarų paskelbtų telefono pokalbių turėtų užtekti, kad būtų gėda žmonėms į akis pažiūrėti. Bet turint kiaulės akis galima ir toliau bandyti ropštis ant altoriaus.
Sakoma, kad politikai vadovaujasi tokiu principu: nepasodino, vadinasi, aš nekaltas. Deja, yra dar blogiau. Jeigu ir pasodino, vis tiek nekaltas. Už rankos nutvertas ir nubaustas kyšio ėmėjas Audrius Butkevičius su didžiausiu aplombu ir neregėtu įžūlumu teisėsaugą ir politinius priešininkus puolė ir prieš, ir po kalėjimo, akompanuojant žiniasklaidos fanfaroms. Maža to, Seimas iš jo net neatėmė mandato, nes, atrodo, dalis tuometinės LDDP slaptame balsavime jį palaikė – vien dėl to, kad jis yra Vytauto Landsbergio priešas.
Gal tik tokio moralinio nuosmukio fone galima suvokti nesuvokiamai užsitęsusį absurdo spektaklį su Artūru Zuoku pagrindiniame vaidmenyje. Absurdiškas jis todėl, kad viskas lyg ir visiems aišku, bet kažkodėl politinis lavonas toliau vadovauja ir partijai, ir sostinės savivaldybei. Absurdiškas ir todėl, kad, pasitraukus Viktorui Uspaskichui, A. Zuokas pareiškė, kad prezidento Valdo Adamkaus raginimas pasitraukti jam pačiam nebegalioja, nes problema esą išspręsta. O mes, durneliai, manėm, kad prezidentas ragino merą pasitraukti ne dėl (priešiškų) santykių su V. Uspaskichu, o dėl (pernelyg draugiškų) santykių su A. Janukoniu – čia jau minėtu visų spalvų politikų numylėtiniu. Absurdas ir tai, kad ginčai partijos viduje bei kai kur kitur nukrypo į nesuvokiamas ir neįvardijamas problemas.
Todėl visas diskusijas pradėti ir baigti reikėtų žiniasklaidoje skelbtais pokalbių įrašais.
Pavyzdžiui:
Janukonis: Tam durneliui mokėti oficialiai ar neoficialiai?Zuokas: Kaip norit.
Janukonio ir Zuoko duetas galėtų tapti liberalcentristų partijos himnu. Grojamu kiekvieno posėdžio pradžioje ir pabaigoje. Kažkodėl merą tai labai siutina ir jis išsikovojo, kad per televiziją būtų uždraustą šį duetą transliuoti. Bet aš, būdamas eilinis rinkėjas, noriu A. Zuoko paklausti: kodėl tam durneliui moka, o man – kitam durneliui – ne? Suprantu, klausimas nelengvas, juk ir mūsų duetui kilo neaiškumas:
Janukonis: Tai kažkodėl nei tau, nei man nesiūlo niekas, ar ne, o jam siūlo.Zuokas: Ne, tai matai, jis yra būtent iš tų, kuriem visi siūlo, tame tarpe ir tu.
Mįslingos frazės. Matyt, ir teisėjui čia niekas galutinai nepaaiškėjo. Tiesą sakant, aš, kaip rinkėjas, irgi jau nebeklausčiau, jeigu A. Zuokas būtų pasitraukęs iš posto, į kurį buvo išrinktas. O dabar ateitis tokia: partijos vadovo ir Vilniaus mero poste blogiausiu atveju (t.y. maksimaliai ilgai) A. Zuokas išsilaikys iki kitų savivaldybių rinkimų. Ar po pralaimėjimo rinkimuose uoliausias A. Zuoko gynėjas Algis Čaplikas (be kita ko, pagarsėjęs superpopulistiniu pasiūlymu – nuo Kalėdų visą šalį paleisti daugiau kaip savaitei apmokamų atostogų) prisipažins klydęs? Garantuoju, kad ne. Jis ir toliau svaidys prakeiksmus oponentams partijoje ir įžūliai dėsis amžinu teisuoliu.
Kai ko nors paklausiu, kodėl šitaip susikompromitavęs veikėjas tebėra valdžioje, man, durneliui, aiškina, kad jis dabar negalįs pasitraukti, nes dar turįs atidirbti „Rubikonui“. O dirbti esą yra už ką, tad miesto taryboje net ir neformalią koaliciją su socdemais bei kitais pavyko sudaryti.
Bet aš gi negaliu tikėti tokiais piktybiniais gandais. Aš žiūriu iš kitos pusės ir matau, kad nors V. Uspaskichas „prisidirbo“ visai atskirai ir nepriklausomai nuo A. Zuoko, sąsaja čia yra, tiktai kitokia. Juk būtent A. Zuoką ir jo vadovaujamą partiją daug kas laikė atsvara populizmui – tokiems veikėjams kaip Rolandas Paksas, V. Uspaskichas ir jų asmens kulto palaikymui bei valdžios ėmimui sukurtos partijos. Dabar jau nebeaišku, kas tie liberalai.
Jau ne vienoje Lietuvos savivaldybėje įsigalėjo koks nors nepakeičiamas vietinis kunigaikštis – turtingiausias ir galingiausias rajono žmogus. Dalis rinkėjų ten samprotauja taip: „nors ir vagis, bet ir miestui (rajonui) gero padaro“. Laimė, Vilniuje panašus modelis neįmanomas, nors pritariančių A. Zuokui rinkėjų likučiai galbūt mąsto panašiai. Gink Dieve, nesakau, kad A. Zuokas – vagis. Ir netgi neteigiu, kad jis yra juodosios buhalterijos „abonentas“. Galbūt jis tikrai visiškai nekaltas. Kalbu čia ne apie A. Zuoką kaip asmenį, kalbu apie jo politinį įvaizdį.
Dar neseniai, reto pilietinio sąmoningumo akcijose, jaunimas mitingavo palaikydamas A. Zuoką, reikšdamas nepasitikėjimą R. Paksu. Kas dabar ateitų į mitingą A. Zuoko palaikyti? Turbūt A. Čaplikas su A. Janukoniu? O gal dar ir „tą durnelį“ atsivestų? Paklaustų jo paties, kodėl jam moka.
