Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę ant trečiojo Pasaulio čempionato nugalėtojų pakilos laiptelio mažajame finale užvedė Linas Kleiza. Puolėjas susitikime su Serbija buvo tikras nacionalinės komandos lyderis.
Nepaisant netikėtos ir istorinės pergalės, L. Kleiza džiaugėsi santūriai. Vis tik Toronto „Raptors“ naujokas tik vėliau galiausiai suvoks, ką gero Lietuvai padarė kartu su dar vienuolika žaidėjų.
„Džiaugiamės, ką pasiekėme. Tai istorinė pergalė Lietuvos krepšinyje. Dėkojame visiems sirgaliams, kurie mus palaikė. Tikiuosi, kad dabar jie džiaugiasi kartu su mumis.
Reikia didžiuotis tais vyrais, kurie yra rūbinėje. Niekas mums nebuvo žadėta, niekas per daug iš mūsų nesitikėjo, bet atvažiavome ir padarėme savo darbą. Kovėmės už Lietuvą kiek galėjome“, – po rungtynių rimties nestokojo į simbolinį Pasaulio čempionato penketą išrinktas puolėjas.
– Kaip pavyko atsitiesti po blankaus vakarykščio pasirodymo?
– Vakar žaidėme prieš gerą komandą. Ką padarysi, būna visko. Vis tik mūsų tikslas buvo medalis, ką ir pasiekėme. Aišku, buvo skaudu pralaimėti, bet tas pralaimėjimas dar labiau visus motyvavo.
– Kas šiemet buvo kitaip nei pernai?
– Pernai visiems buvo nesėkmingas laikotarpis. Šiemet turėjome vyrus, kurie norėjo kautis ir kovėsi už Lietuvą. Europos čempionate irgi tai darėme, bet tiesiog neišėjo. Turkijoje kiekvienas žinojome savo vietą komandoje, žaidėme nepaisant traumų, kovėmės iki galo.
– Rungtynių metu patekote į konfliktą su N. Krstičiumi. Nebuvo baisu, kad jis vėl griebs kėdę?
– Tai kad kėdžių aplinkui nebuvo (juokiasi).
– Ar neatsiras problemų, kai po metų į rinktinę grįš senbuviai ir išardys tą bronzinę komandą?
– Tai, manau, bus gera problema. Čia nėra nieko blogo. Visi norės grįžti į komandą. Tai bus trenerių sprendimas, bet tai tikrai nėra galvos skausmas. Tų, kurie neatvažiavo į Turkiją, smerkti negalima.
Romanas Buršteinas iš Stambulo
