Lietuvos krikščionys demokratai (LKD) ragina Vyriausybę pasiekti 55 proc. ES šalių žemdirbių tiesioginių išmokų lygį.
Šios partijos valdybos pirmininko, Seimo nario Petro Gražulio nuomone, tai nemažas iššūkis mūsų Vyriausybei, ypač dėl to, kad augant biudžetui nuolat buvo mažinamas žemės ūkio finansavimas.
"Absoliuti dauguma šalių kandidačių taip pat užsibrėžusios pasiekti 55 proc. tiesioginių išmokų paramos lygį. Neišlaikius tokio lygio, mūsų žemės ūkis smarkiai atsiliks. Žemės ūkio konkurencingumas nuolat mažės ir būsime išstumti iš žemės ūkio rinkų", - prognozuoja parlamentaras.
Jo duomenimis, 55 proc. tiesioginių išmokų sudarytų 203,3 mln. Lt Lietuvos biudžeto lėšų ir 380,5 mln. Lt ES lėšų.
P. Gražulis apgailestauja, kad 2004 m. Lietuvai tapus ES nare Vyriausybė planuoja žemės ūkiui skirti tik 40 proc. ES paramos lygio tiesioginių išmokų.
Anot jo, tai yra 44,1 mln. Lt iš Lietuvos nacionalinio biudžeto, ES lėšos sudarytų 380,5 mln. Lt.
Krikdemai taip pat ragina Vyriausybę, Žemės ūkio ministeriją ir Žemės ūkio rūmus pasirinkti supaprastintą tiesioginių išmokų schemą.
Pasak P. Gražulio, tokiu atveju paramą gautų visi ūkio subjektai, kurie turi žemės ūkio naudmenų ir laikosi aplinkosaugos reikalavimų ir net nepriklausomai nuo to, ar jie gamina žemės ūkio produkciją, ar ne. Paramą gautų, anot jo, ir tie ūkio subjektai, kurie gamina žemės ūkio produktus ir kuriems ES netaiko tiesioginių išmokų - cukriniai runkeliai, bulvės, daržovės, pašarinės kultūros.
Jei išmokos Lietuvoje būtų mokamos pagal standartinę schemą, P. Gražulio nuomone, lėšos nebūtų iki galo panaudotos. Pasak jo, tai atsitiktų dėl nepakankamo dabartinio žemės ūkio gamybos lygio Lietuvoje ir dėl gana aukštų ES reikalavimų.
ELTA
