Kompiuteriais kaip mokymo priemone naudojasi tik šeštadalis mokytojų, o informacijos technologijoms Lietuvos švietimo sistemoje diegti skiriama keturis kartus mažiau lėšų, nei reikėtų, teigiama Demokratinės politikos instituto atlikto tyrimo išvadose.
Atviros Lietuvos fondo lėšomis finansuotu tyrimu "Informacijos technologijų diegimo Lietuvos švietime politikos analizė" nustatyta, kad ruošdamiesi pamokoms kompiuteriais naudojasi 34 proc. mokytojų, o per pamokas kaip mokymo priemonę juos naudoja tik 15,2 proc., nors darbo su kompiuteriais įgūdžių turi daugiau kaip pusė mokytojų.
Kita vertus, pažymi tyrimo autoriai, Lietuvos mokykloms kompiuterių kol kas labai trūksta, o dėmesys, skiriamas mokytojų aprūpinimui kompiuteriais, yra nepakankamas.
"Mokytojai lanko kursus, susipažįsta su kompiuterių programomis, tačiau negali toliau tobulinti savo įgūdžių, nes neturi mokytojui asmeniškai naudoti skirto kompiuterio arba kompiuterių nėra dalykiniuose kabinetuose", - teigiama tyrimo išvadose.
Patvirtintoje informacijos ir komunikacijos technologijų Lietuvos švietimo sistemoje diegimo strategijoje nurodoma, kad per dešimtmetį teigiamų rezultatų būtų galima pasiekti, jei šiam tikslui būtų skiriama 100 litų vienam mokiniui. Pasak tyrimo autorių, tai būtų apie 50-60 mln. litų kasmet, tačiau šiuo metu finansavimas yra labai nestabilus ir 2003 metais nesieks nė ketvirtadalio šios sumos.
"Akivaizdu, kad esant tokiam nestabiliam finansavimui, planingai diegti švietimo sistemoje informacijos technologijas neįmanoma. Šioje srityje Lietuva akivaizdžiai atsilieka ne tik nuo Estijos, bet ir nuo Latvijos. Nesutvarkius lėšų skyrimo, šis skirtumas tik didės, o Lietuva ir toliau bus linksniuojama tarp labiausiai atsiliekančių kuriant žinių visuomenę šalių kandidačių", - teigia tyrimo autoriai.
Tiesa, tyrimo išvadose tvirtinama, kad ne lėšų stoka, o nepakankamas dėmesys šios srities valdymui yra didžiausia informacijos technologijų diegimo švietimo sistemoje bėda.
Tyrimo išvadose pažymima, kad Lietuvoje paprastai vertinami tik formalūs kompiuterizacijos laimėjimai - koks yra mokinių ir kompiuterių santykis, kiek mokyklų gali naudotis internetu. Tuo tarpu mokinių kompiuterinio raštingumo laimėjimai nėra vertinami, todėl investicijų į mokyklų kompiuterizavimą nauda nėra žinoma.
Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, kad šiemet vienu kompiuteriu bendrojo lavinimo mokyklose naudojasi 25 moksleiviai, o 9-12 klasėse - 12 moksleivių. Vyriausybė tikisi, kad šių metų pabaigoje vienu kompiuteriu naudosis apie 10 vyresniųjų klasių moksleivių.
Tyrimo autoriai taip pat pažymi, kad nors švietimo sistemoje naudojama operacinė sistema ir taikomos bendros paskirties programos nėra oficialiai patvirtintos, neoficialiai mokykloms centralizuotai yra siūlomos tik didžiausios pasaulyje programinės įrangos gamintojos "Microsoft" operacinė sistema "Windows" ir raštinės programų rinkinys "Office".
Taip pat konstatuojama, kad centralizuotas mokyklų aprūpinimas kompiuteriais neleidžia mokyklai pasirinkti jai priimtinesnės technikos konfigūracijos ar kitos operacinės sistemos, o už sutaupytas lėšas įsigyti daugiau kompiuterių.
"Tokia padėtis nėra normali - pasirinkimas turėtų būti oficialiai įteisintas, pagrindžiamas tyrimais ir skaičiavimais arba mokykloms sudaromos galimybės rinktis", - teigiama tyrimo ataskaitoje.
Kita vertus, pažymi tyrimo autoriai, centralizuotas kompiuterių skirstymas padeda sutaupyti lėšų ir vyksta skaidriai.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad tik 5,2 proc. mokyklose naudojamų kompiuterių yra įdiegtos lietuviškos sisteminės ir bendrosios programos.
BNS
