Sigitas Stasaitis
"Mūsų prekybos centre jūsų pačių saugumui jus stebi filmavimo kameros" - tokį perspėjimą rasi kiekviename šalies prekybos centre, kuriuos dabar žmonės taip pamėgę. Tačiau apsidairęs pirmame pasitaikiusiame prekybcentryje "Akistatos" korespondentas pastebėjo, jog šis šūkis - gryniausias melas. Prekybos centrų saugos tarnybų darbuotojai iš tikro akylai stebi tik ar kas nesigviešia pavogti iš lentynos prekių. O tuo metu, pasinaudodami projektuotojų žioplumu bei sudaryta laisve, prekybos centruose nusikaltėliai stebi žmonių pinigines, jų banko kortelių PIN kodus, bet tai nei prekybos centrų projektuotojams, nei savininkams, nei apsaugos darbuotojams nerūpi.
Prekybos centrai - vagių rojus
Mintis patyrinėti, ar saugu prekybos centruose, kilo po to, kai viena pažįstama šiaulietė pasibėdojo, kaip buvo užpulta ir apiplėšta pėdinanti iš prekybos centro.
"Jauni plėšikėliai mane pasekė einančią su prekėmis iš parduotuvės namo ir užpuolė prie pat laiptinės. Atėmė rankinę, kurioje buvo piniginė bei banko kreditinė kortelė. Kol suradau banko telefono numerį ir kortelė buvo užblokuota, banditėliai ištuštino sąskaitą. Jie bankomate pavogė visą pensiją! Nesuvokiu, kaip jie sužinojo kortelės PIN kodą?" - bėdojosi moteriškė.
Moteriškės žodžius prisiminiau užsukęs į arčiausiai namų esantį prekybos centrą "Saulės miestas". Mintys apie apiplėšimą ir sužinotą kortelės PIN kodą kilo pastebėjus, kiek daug jaunų įtartinos išvaizdos jaunuolių visą dieną trainiojasi prekybos centre.
"Jie eina "šniūrais" per parduotuves vagiliaudami", - apie tai paklausta atsiduso pardavėja Daiva iš vienos mažos parduotuvėlės, "Saulės mieste" prekiaujančios vaizdo bei garso plokštelėmis. - Vagia paprastai keliese. Vienas užkalbina, kitas - paprašo parodyti kokią nors prekę, trečias užstoja, o ketvirtas, žiūrėk, ką nors įsibruka užantin. Didžiosiose parduotuvėse, kur yra savi apsaugos darbuotojai ir vaizdo kameros, dar juos išvaiko. Jei pagauna vagiantį - apsaugininkas apdovanojamas 50 litų premija. O mums, mažų parduotuvėlių darbuotojams, telieka patiems būti ir už pardavėją, ir už policininką."
Puiki vieta plėšikams
Susidomėjęs prekybos centre ėmiau sekti vieną įtartiną grupelę skustagalvių jaunuolių. Nustebino, kad vaikinai ilgokai trynėsi ne po parduotuves, o pačiame prekybos centro viduryje. Atrodytų, čia nėra ką ilgapirščiams veikti - didžiulė salė, apsupta laiptais bei elevatoriais. Prie pastarųjų - smulkūs kioskai ir bankomatai. Ne, kai aplink tiek žmonių, o naktį - ginkluoti sargai, bankomato tikrai neapiplėši. Staiga mano protas nušvito - to ir nereikia! Tai supratau pamatęs, kad vaikinai stoviniuoja ant laiptų tiesiai virš bankomato. Kam kėsintis į patį bankomatą, kai iš viršaus galima išsirinkti tinkamą apiplėšti jo klientą!
Pamatę, jog juos stebiu, susižvalgę jaunuoliai dingo. O aš įsikūriau jaunuolių vietoje. Nuo to, ką pamačiau, man pasišiaušė plaukai.
Iš šalies atrodė, kad ko nors lūkuriuoju, o iš tikro žvelgdamas žemyn stebiu prie bankomato niekad nesibaigiančią žmonių eilutę. Žmogeliai po vieną prieina, drąsiai išsitraukia piniginę, į bankomatą įkiša kortelę. Nematydami, kad iš viršaus yra stebimi, kiekvienas jų man netyčia parodo, kiek piniginėje banknotų. Jų suskaičiuoti iš viršaus negaliu, tačiau kokiam banditui to ir nereikia. Suskaičiuos vėliau, atėmęs grobį, o kol kas gali išsirinkti auką - negrėsmingai atrodantį pilietį su išsipūtusia pinigine. Geriausia kokią pasiturinčią pagyvenusią moterėlę ar senioką. Mat kailiniuoti ponai, vos išėję iš prekybos centro, sukrenta į savo limuzinus ir nurūksta. O pagyvenę žmogėnai namo pėdina pėsčiomis, lyg laukdami, kol bus užpulti ir apšvarinti.
Puikus planas plėšikauti
Toliau stebėdamas puikiausiai matau, kaip į bankomatą įkišę kortelę, žmonės renka jos PIN kodą. Jei nenorėčiau aplinkiniams kristi į akis, galiu per turėklus truputį iškišti ranką ir tada pinigines bei veiksmus fotografuoti pigiu fotoaparatu - "muiline" (tik, žinoma, be blykstės). Aš fotografuoju didžiuliu aparatu, bet niekam tai nerūpi. Mat apsaugos tarnybų vyrai 50 litų gauna tik jei pagauna vagį stambioje parduotuvėje. O aš dar ne vagis ir ne parduotuvėje, todėl jiems nėra ko stengtis. Be to, kalbama, jog dėl krizės darbdaviai panaikino premijas už pagautus ilgapirščius. Tad išsijuosęs fotoaparatu pleškinu pinigines ir renkamus PIN kodus niekieno netrukdomas.
Jei būčiau banditas, dabar man beliktų išsirinktą auką sekti, kol ji išeis laukan. Mat pačiame prekybos centre plėšikauti neapdairu - visur pilna žmonių bei vaizdo stebėjimo kamerų. Už prekybos centro aukai smogęs į galvą ir atėmęs piniginę, turėčiau mažiausiai pusvalandį ištuštinti piniginėje rastos banko kortelės sąskaitą. Ar žinote, kokiu telefono numeriu skambinti į banką netekus banko kortelės? Nenusigąskite - ne jūs vienas toks, beveik niekas nežino, gal tik užkietėję pedantai. Kadangi savo aukos PIN kodą aš jau žinočiau, galėčiau sąskaitą ištuštinti per 5 minutes, sugrįžęs į tą patį prekybos centrą.
Pardavėjoms kortelės nerūpi
Tačiau net jei plėšikas būtų blogai įžiūrėjęs PIN kodą - ne bėda. Atimtos banko kortelės sąskaitą lengva ištuštinti prekybos centre perkant prekes ir už jas mokant kortele. Ar pastebėjote, jog darbu užverstos kasininkės niekada neskaito pavardės, užrašytos ant paduotos mokėti banko kortelės, ir nelygina, ar ant kasos aparato čekio parašas toks pat, kaip ir ant kortelės. Bet kuris vyriškis gali drąsiai mokėti kortele su moteriška pavardė ir atvirkščiai. Net jei įvyktų stebuklas ir kasininkė tai pastebėtų, tereiktų paaiškinti, jog tai kitoje parduotuvėje vaikštančios žmonos (mamos, sesers) kortelė.
"Skęstančiųjų gelbėjimas -jų pačių reikalas" - skelbia humoristinis šūkis. Bet jame yra daug tiesos. Kadangi prekybos centre policijos patrulio nepamatysi, pamąstykime patys, kaip netapti čia aprašyto ar panašaus nusikaltimo auka. Nes bankų korteles turime beveik visi, prekybos centruose lankomės irgi visi kaip vienas.
Kvailai elgiasi žmonės, kurie, negalėdami prisiminti banko kortelės PIN kodo, jį užrašo ant pačios kortelės. Arba ant popierėlio, kurį įsideda į piniginę kartu su plastikine kortele. Jei jau nepajėgi įsiminti keturių skaičių, pasirūpink, kad PIN kodas negulėtų piniginėje. Užsirašyk jį ant laikrodžio dirželio vidinės pusės, palto rankovės pamušalo, įvesk į savo mobilaus telefono atmintinę, lyg tai būtų kokio nors draugo telefono numeris. Bet tik nerašyk ant popierėlio, kuris guli piniginėje su banko kreditine kortele - vagys ir plėšikai tik padėkos.
Savo saugumu rūpinkis ir pats
Nebe laikas šunis lakinti, kai medžioklės ragas trimituoja. Šiandien pat sužinok, kokiu numeriu skambinti dingus banko kortelei. Nes ne po vagystės ar apiplėšimo ne laikas bus tuo domėtis. Pirma, tada būna ištikęs didžiulis šokas, antra, bankai negrąžina pinigų, kurie paimti iš sąskaitos prieš pranešimą, jog banko kortelė pavogta. Ištikus nelaimei, žmonės dažnai laksto lyg perekšlės aplink kūdrą, nežinodami, ko griebtis. Ne vienas sutrikęs mėgina rinkti nuo sovietmečio įprastus numerius "01", "02", "03" ir patiria antrą šoką, kai išgirsta pranešimą: "Numerio, kurį surinkote, nėra". Tad neatidėliodamas sužinok ir įsidėmėk (įsivesk numerius į savo telefono atmintinę), kokiu numeriu skambintum ištikus bėdai: dėl apiplėšimo - į policiją, taip pat kaip prisišaukti medikus pakliuvus į avariją ar susižeidus vaikui, ugniagesius - jei namas dega. Žinoma, sužinok ir numerį, kuriuo reikia pranešti apie dingusią banko kortelę.
Atėjęs prie bankomato apsidairyk, ar kas tavęs nestebi per petį, iš viršaus. Net jei aplink nėra nė gyvos dvasios, renkant PIN kodą apdairu jį pridengti kita ranka. Nes kartais nusikaltėliai prie bankomatų primontuoja savo vaizdo kameras, netgi prie skylės kortelei įkišti priklijuoja savo kortelių kodo skaitytuvą.
Pagaliau patys apdairiausieji taip tvarko savo sąskaitas, kad banko kortelės, kurią kasdien nešiojasi, sąskaitoje niekada nebūna stambių sumų. Tai nesunku padaryti išmokus savo banko sąskaitas tvarkyti internetu. Pastarasis dabar yra beveik kiekvienuose namuose, tik vyresnioji karta interneto prisibijo. Pervesti pinigus internetu iš vienos savo sąskaitos į kitą saviškę, turimą tame pačiame banke nieko nekainuoja, o nelaimės atveju pinigai lieka saugūs.
"Atsargų ir Dievas saugoja" - žmonės pastebėjo dar žiloje senovėje, kai nebuvo nei prekybos centrų, nei bankomatų, nei tiek, kiek dabar, vagių.
S. Stasaičio nuotr.
(Nesaugu-1) Braižydami projektus, architektai rūpinasi estetika, bet ne žmonių saugumu.
(Nesaugu-2) Prie bankomato stovintis pagyvenęs vyras nė neįtaria, kad yra stebimas. Jo laimė, šį kartą - ne plėšiko.
(Nesaugu-3) Iš viršaus galima apžiūrėti piniginę, ar ji stora nuo banknotų.
(Nesaugu-4) Gerai išsirinkus stebėjimo vietą, galima pamatyri renkamą kortelės "PIN" kodą.
