Visai įmanoma, kad knarkiantys vaikai linkę blogiau elgtis mokykloje, pirmadienį (07.07) pranešė Jungtinių Valstijų mokslininkai. Pasak jų, panašu, kad ši problema labiau kamuoja iš Lotynų Amerikos kilusius vaikus.
Atliktas tyrimas nustatė, kad tarp neramaus miego ir elgesio bei mokymosi sutrikimų egzistuoja aiškus ryšys, be to, neginčijamai įrodė, kad šiuo požiūriu įvairios tautos gerokai skiriasi.
"Nesame tikri kodėl. Mums tai buvo šioks toks netikėtumas", - duodamas interviu telefonu sakė tyrimui vadovavęs Arizonos universiteto epidemiologas Jamie Goodwinas (Džeimis Gudvinas).
Jo komanda išnagrinėjo duomenis, surinktus apklausus 1 200 tėvų, kurie augina vaikus nuo 4 iki 11 metų ir leidžia juos į Taksono apylinkių mokyklas.
Iš tėvų atsakymų paaiškėjo, kad knarkė 11,4 proc. lotynų amerikiečių kilmės vaikų, o tarp baltaodžių knarklių tebuvo 7,4 proc. Ispaniško ir indėniško kraujo turintys tėvai dažniau teigdavo, kad jų vaikai dieną vaikšto mieguisti, o naktį juos ištinka apnėja - miegant trumpam nustojama kvėpuoti.
Kaip teigia J. Goodwino tyrinėtojų grupė, vėliau šios bėdos virsta problemomis mokykloje. Mokslininkų išvados šią savaitę spausdinamos žurnale "Chest" (“Krūtinės ląsta”), kurį leidžia Amerikos krūtinės ląstos terapeutų kolegija.
Pasak jų, 6,5 proc. iš Lotynų Amerikos kilusių tėvų teigė, kad jų vaikams, dažniausiai berniukams, sunkiai sekasi mokslai - tarp baltaodžių tėvų tuo skundėsi tik 3,7 procento.
Galimas daiktas, kad kai kurie tėveliai tiesiog labiau rūpinasi savo vaikais ir pasirengę atvirai papasakoti apie miego bei mokymosi problemas, sakė J.Goodwinas. Tačiau, anot jo, šias išvadas pagrindžia ir kitų tyrimų duomenys.
"Tiems patiems vaikams mes dar atliekame maždaug trijų valandų trukmės neurokognityvinį tyrimą ir per metus ar panašiai tikimės turėti objektyvesnių rezultatų", - teigė J. Goodwinas.
Anot J. Goodwino ir jo bendradarbių, visose Jungtinėse Valstijose dėl miego sutrikimų, susijusių su kvėpavimu, kenčia 320 tūkst. vaikų.
Gali būti, kad vaikų kvėpavimo takų raumenys silpnesni nei suaugusiųjų ir dėl šios priežasties miegant juos ištinka kolapsas, spėjo J. Goodwinas.
"Aš asmeniškai norėčiau nuodugniau panagrinėti, kokiu laiku vaikai eina gulti, - sakė jis. - Jeigu vaikas labai apsimiegojęs, galbūt tai veikia kvėpavimo takų būklę. 6, 7, 8, 9 metų vaikai turėtų miegoti nuo 10 iki 11 valandų, ramiai, o daugelis jų to nedaro".
Knarkiantys suaugusieji arba tie, kuriuos miego metu ištinka apnėja, dieną gali jaustis mieguisti ir užsnūsti netinkamu metu.
Kartais toks hiperaktyvumas tampa panašus į sutrikimą, dar vadinamą ADHD, kai nesugebama sutelkti dėmesio ir pernelyg aktyviai elgiamasi; dėl šios priežasties vaikams gali būti skiriamas netinkamas gydymas, teigė tyrimo autorius.
Beje, buvo atliktas ir antras tyrimas, neturintis nieko bendra su pirmuoju, po kurio prieita prie išvados, kad miego sutrikimų priežastis arba padarinys gali būti cheminių medžiagų disbalansas smegenyse.
Mičigano universiteto mokslininkų grupė ištyrė trylika pacientų, kenčiančių dėl vadinamosios multisisteminės atrofijos (MSA) - reto neurologinio negalavimo, kuriam būdingi sunkūs miego sutrikimai.
Žurnale "Neurology" tyrimo autoriai rašo nustatę, kad MSA sergantys pacientai neturėjo tam tikrų smegenų ląstelių, kurios išskirtų itin svarbias, nervinius impulsus perduodančias chemines medžiagas - dopaminą ir acetilcholiną.
Dar nežinoma, ar tai, kad trūksta minėtųjų smegenų ląstelių, yra ligos priežastis, ar padarinys, tačiau, pasak mokslininkų, jų tyrimo išvados gali padėti geriau perprasti miego sutrikimus, nuo kurių kenčia milijonai amerikiečių.
"Reuters"-BNS
