Nuo sausio 1-osios įsigalioja naujasis Alkoholio kontrolės įstatymas, kuriuo liberalizuojama alkoholio rinka. Nuo šių metų pradžios alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 22 proc., galės gaminti ne tik valstybinės, bet ir privačios įmonės.
Būtent ši alkoholio rinką liberalizuojanti įstatymo nuostata sukėlė nemažai karštų ginčų tarp parlamentarų. Dėl to Vyriausybei buvo pateiktas neseniai priimto Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimas, kuriuo buvo siūloma stiprių alkoholinių gėrimų gamybos suvaržymus palikti galioti dar pusę metų.
Tokiai įstatymo pakeitimo nuostatai Ministrų Kabinetas nepritarė, nes tai nesuderinama su Europos Bendrijos sutarties nuostatomis, kurios valstybėms narėms draudžia imtis naujų priemonių monopolijoms stiprinti. Kartu valstybės narės yra įpareigojamos valstybės įmonėms, ir įmonėms, kurioms valstybės narės suteikia specialias arba išimtines teises, nepriimti naujų ir panaikinti galiojančius įstatymus, prieštaraujančius šios sutarties nuostatoms.
Vyriausybės manymu, alkoholio rinkos liberalizavimo atidėjimas neleistų rinkoje atsirasti naujiems šios srities dalyviams ir jie negalėtų pasirengti dirbti narystės Europos Sąjungoje sąlygomis. Be to, tai pažeistų ir Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą teisėtų lūkesčių principą tų asmenų atžvilgiu, kurie teisėtai ir pagrįstai rengėsi alkoholio gamybos rinkos liberalizavimui.
Alkoholio gamybos rinkos liberalizavimo atidėjimo motyvavimas tuo, kad tai padėtų išsaugoti alkoholio gamybos įmonių darbuotojams darbo ir socialines garantijas, Vyriausybės manymu, taip pat nepagrįstas. Šios garantijos nustatytos valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutartyse ir naujieji savininkai privalo jų laikytis.
Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento (LLRI) Ugniaus Trumpos, Alkoholio kontrolės ir reguliavimo istorijoje gausu pavyzdžių, kai, perlenkus lazdą ir perreguliavus gamybą arba prekybos sąlygas, sukuriama daugiau problemų negu jų išsprendžiama.
Alkoholio gamybos išvalstybinimas, U. Trumpos nuomone, davė teigiamų rezultatų, kurie puikiai matomi jau šiandien. "Privatizuotose įmonėse įvedus normalią kontrolę ir sumažinus dešimtmečius vykdytas vagystes iš gamyklų, iš karto pakilo "pilstukinio" alkoholio kaina. Vadinasi, rinka iš karto sureagavo į šiuos pokyčius ir nekokybiško alkoholio vartojimas sumažėjo", - pabrėžė LLRI prezidentas.
Lietuva, būdama ES nare, U. Trumpos manymu, gali pasirinkti daug racionalesnių ir laisvesnių alkoholio kontrolės priemonių, pasimokyti iš Sąjungos šalių narių, turinčių labai skirtingas alkoholio vartojimo tradicijas, ir įvertinti, kaip skirtingų šalių pasirinktos priemonės leidžia pasiekti užbrėžtų tikslų.
Naujasis Alkoholio kontrolės įstatymas suderina alkoholio produktų importo ir eksporto licencijavimą su ES teisės reikalavimais, patikslina ir panaikina Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, dubliuojančias arba prieštaraujančias kitiems Lietuvos teisės aktams.
ELTA