Nėra nieko lengviau nei branduolinėmis ambicijomis žaidžiantį Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong-ilą (Kim Čen Irą) priskirti pasaulio politikos pamišėlių luomui, tačiau tokia išvada gali visiškai neatitikti tiesos, įspėja politikos ekspertai.
Nors Kim Jong-ilas neretai vadinamas pamišėliu, iš tiesų jis yra itin racionalus politikas, galintis išspausti maksimalią naudą iš trečiadienį (08.27) Pekine prasidėjusių šešių šalių derybų, teigia jie.
Ekscentriku jis laikomas dėl pomėgio kone ne viską statyti ant kortos, tačiau praeityje jo režimas tokiu būdu pasiekė didelių laimėjimų, neatitinkančių Šiaurės Korėjos, kaip nuskurdusios vidutinio dydžio valstybės, statuso.
"Šiaurės Korėjos elgesys derybose grindžiamas tuščiais grasinimais, blefu, triukšmavimu bei grasinimais iš jų pasitraukti, kurie po to nevykdomi?" - sakė Seule įsikūrusios organizacijos "Asia Society" atstovas Scottas Snyderis (Skotas Snaideris).
Didžiausias Šiaurės Korėjos laimėjimas yra pokerio diplomatija - 1994 spalio mėnesį su JAV pasiektas vadinamasis Pagrindų susitarimas, kuris, pasak kritikų, tapo precedentu apdovanojimui už blogą elgesį.
Mainais į branduolinės programos nutraukimą, Šiaurės Korėja išsikovojo JAV pažadą padėti pastatyti du šiuolaikiškus branduolinius reaktorius, o kol jie bus pastatyti, JAV pažadėjo kasmet šaliai siųsti 500 tonų mazuto.
Susitarimas, atsiėjęs 4,5 mlrd. dolerių, žlugo, kai praėjusių metų spalį išaiškėjo, kad Šiaurės Korėja vykdo naują slaptą branduolinę programą.
Toks atradimas išprovokavo beveik metus trunkančią krizę, kurią mėginama išspręsti per derybas Pekine.
Tačiau analitikai įspėja daug nesitikėti iš tris dienas truksiančių derybų, kuriose bus mėginama išspręsti daug ir neretai vienas kitam prieštaraujančių klausimų.
Pirmiausia 10 narių Šiaurės Korėjos delegacija, vadovaujama užsienio reikalų viceministro Kim Yong-ilo (Kim Jongilo), derybose tikriausiai negalės dirbti lanksčiai ir turės atsiklausti Pchenjano nuomonės apie svarbesnius nenumatytus pokyčius.
Pasak analitikų, tai nėra vien tik Kim Jong-ilo valdžios ir kontrolės manijos atspindys, bet ir tiesioginis labai centralizuotos Šiaurės Korėjos politinės sistemos rezultatas, sutelkiantis sprendimus valstybės lyderio rankose.
Nors Kim Jong-ilas yra klasikinio XX amžiaus diktatoriaus pavyzdys, jam, ko gero, yra prieinama daug daugiau informacijos nei daugeliui ankstesnių žlugusių despotų.
Mažai tikėtina, kad jis būtų Azijos Saddamas Husseinas (Sadamas Huseinas), apsuptas palaižūnų, bijančių jam pasakyti, prieš kokias jėgas jis užsimojo.
"Kim Jong-ilui prieinama daug viešos informacijos. Jis žino, ką rašo tarptautinė spauda, - teigė S. Snyderis, parašęs knygą apie Šiaurės Korėjos derybų taktiką. - Kalbama ne apie informacijos trūkumą, tačiau jos analizavimą bei interpretavimą".
Pastaraisiais dešimtmečiais Šiaurės Korėjos elgesyje per derybas pastebimi subtilūs pokyčiai, bet ne visi jai buvo naudingi.
Šaltojo karo metais Šiaurės Korėja buvo labai svarbi strategiškai, todėl galėjo džiaugtis beveik besąlygine Kinijos bei Sovietų Sąjungos pagalba. Tokiu būdu Šiaurės Korėja, pasitraukdama nuo derybų stalo, galėjo daug ką pasiekti.
Žlugus sovietų imperijai ir Kinijai nusprendus įsilieti į kapitalistinę pasaulio ekonomiką, Pchenjano žvaigždė Maskvoje ir Pekine ėmė gesti, o dabar šalių santykiai apsiriboja tik diplomatine parama.
Gali būti, kad Šiaurės Korėjai sunkiau sekasi paveikti tarptautinius įvykius ir dėl to, jog išorės pasaulis perprato jos taktiką.
Per penkis nutrūkstančių ryšių dešimtmečius nenuspėjama uždara valstybė tapo mažiau nenuspėjama, todėl ir užsienio vyriausybėms neatrodo tokia baisi ir nepažabojama.
"Kai kurios šiaurės korėjiečių priemonės išorės pasauliui tapo labiau suprantamos, todėl ir toliau jas naudojant nauda gali būti mažesnė", - sakė S. Snyderis.
AFP-BNS
