Lietuvoje numatoma sukurti bendrą priėmimo į visas aukštąsias mokyklas - tiek universitetines, tiek neuniversitetines - sistemą. Tačiau tuo pačiu ketinama apriboti galimybę asmenims valstybės sąskaita studijuoti dviejose aukštosiose mokyklose.
Aukštojo mokslo ir Mokslo studijų įstatymų pakeitimus parlamentarams pateikęs švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius teigė, kad taip siekiama sukurti bendrą priėmimo sistemą į aukštąsias universitetines ir neuniversitetines ugdymo įstaigas ir patikslinti priėmimo į valstybines aukštąsias mokyklas tvarką.
"Reikia įstatymu reglamentuoti, kad asmuo galėtų stoti tik į vieną valstybės finansuojamą vietą valstybinėje aukštojoje mokykloje. Jeigu jis šiuo metu studijuoja dviejose valstybinėse vietose, už vieną jis turi mokėti. Dviejose studijuoti valstybės sąskaita - šito neturi būti", - sakė A. Monkevičius.
Kontroliuoti, kad ši įstatymo nuostata būtų įgyvendinama, turėtų pačios aukštosios mokyklos, studentams suteikiančios tokią galimybę.
Taip pat pateiktomis pataisomis siekiama, kad visos universitetinės aukštosios mokyklos ir kolegijos dalyvautų bendrajame priėmime.
Bendrasis priėmimas dabar vyksta visuose universitetuose. Tokia tvarka, leidžianti abiturientams pateikti dokumentus vienai mokyklai ir pasirinkti iki 20 programų bet kurioje universitetinėje mokykloje, pasak specialistų, pasiteisino.
"Į šį procesą turi įsitraukti ir visos kolegijos ne vėliau kaip po 3 metų nuo jų veiklos teigiamo įvertinimo. Taigi mes turėsime bendrą priėmimo sistemą į visas aukštąsias mokyklas: tiek universitetines, tiek neuniversitetines", - pabrėžė A. Monkevičius.
Pateiktomis įstatymų pataisomis taip pat siekiama patikslinti kvalifikacijos sąvoką, numatyti galimybę fiziniams asmenims steigti nevalstybines aukštąsias mokyklas, kaip tai sąlygoja ES teisė, bei aiškiau reglamentuoti profesoriaus vardo suteikimo ir išmokų mokėjimo tvarką.
"Laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Norime atskirti tas dvi kvalifikacijas, kad universitetai galėtų suteikti arba atskirai laipsnį kaip kvalifikaciją, arba kartu laipsnį kaip kvalifikaciją ir dar profesinę kvalifikaciją. To pageidavo patys universitetai", - teigė švietimo ir mokslo ministras.
Aukštojo mokslo ir Mokslo studijų įstatymų pataisoms po pateikimo parlamentarams bendru sutarimu pritarus, pradėtas jų svarstymas komitetuose. Pagrindiniu komitetu paskirtas Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, papildomu - Biudžeto ir finansų komitetas. Pataisų svarstymas Seime numatytas pavasario sesijoje, o įsigaliojimas - jas paskelbus "Valstybės žiniose".
ELTA
