Santykių blogėjimo pagrindinė priežastis - Ukraina, bet esama ir kitų priežasčių. Nepasitenkinimą reiškia Maskva, o ne Vašingtonas. Prezidentas Vladimiras Putinas, kuris dar spalio mėnesį palaikė prezidento George’o W. Busho perrinkimą Amerikos prezidentu, dabar viešai kritikuoja Ameriką.
Antradienį per susitikimą su Maskvoje viešinčiu laikinuoju Irako ministru pirmininku Ayadu Allaviu, Putinas pasakė, kad jis negali įsivaizduoti laisvų rinkimų Irake, kai šalis visiškai okupuota užsienio kariuomenės. Praeitą savaitę Indijoje Putinas kritikavo Vašingtoną dėl jo pastangų sukurti “tarptautinių santykių” diktatūrą. Pasak jo, Amerika ir Europos Sąjunga laikosi dvigubų standartų kovoje su terorizmu, suteikdamos kai kuriems čečėnų teroristams politinį prieglobstį.
Antradienį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos posėdyje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, tiesiog neminėdamas Amerikos, apkaltino kai kurias šalis kišimusi į Ukrainos vidaus reikalus, pavadino rinkimų stebėjimą politiniu įrankiu. Pasak Lavrovo, be objektyvių kriterijų rinkimų stebėjimo procesas tampa politiniu manipuliavimu ir destabilizavimo veiksniu. Be to, Rusija ir Baltarusija vetavo organizacijos pareiškimo projektą, kuris būtų išreiškęs paramą naujiems Ukrainos prezidento rinkimams.
Amerikos užsienio reikalų ministras Collinas Powellas neliko skolingas. Jis kategoriškai atmetė kaltinimus, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija turi dvigubus standartus rinkimams rytuose ir vakaruose ir kad ji politiniais sumetimais telkia dėmesį į buvusias tarybines respublikas. Powellas pareikalavo, kad Rusija įgyvendintų savo įsipareigojimus išvesti kariuomenę iš Gruzijos ir Padnestrės. Tačiau Powellas taip pat pasakė, kad Amerika turi gerus ryšius su Rusija ir kad jis gali atvirai kalbėti su Lavrovu.
Tai, kad Putinas, kuris lyg šiol puoselėjo gerus ryšius su Amerika ir didžiavosi savotiška draugyste su Bushu, taip griežtai kritikavo tokį Amerikai svarbų klausimą kaip būsimi Irako rinkimai, rodo, koks gilus Rusijos nepasitenkinimas ir susirūpinimas Ukrainos įvykių raida. Maskva visomis išgalėmis ir visiškai atvirai palaikė Viktoro Janukovičiaus kandidatūrą. Šis žaidimas atviromis kortomis gali brangiai kainuoti, nes Viktoras Juščenka ir jo komanda greit neužmirs Rusijos šališkumo rinkimuose. Ir nors Ukrainai nebūtų lengva nusigręžti nuo Rusijos, net jei Kijevas to siektų, Maskvos vaidmuo veikiausiai sumažės.
Nuo pat Tarybų Sąjungos žlugimo, Rusija stengėsi išlaikyti savo įtaką artimajame užsienyje, o Ukraina visada buvo artimojo užsienio žiedas dėl savo dydžio, geopolitinės padėties, kultūros ir istorijos ryšių. Ukrainos prisišliejimas prie Vakarų būtų sunkiai suvirškinamas smūgis. Tarp kita ko, jis parodytų kitoms NVS šalims, kad Rusija tiek susilpnėjusi, jog negali apginti tai, ką ji laiko savo gyvybiniu interesu. Ir jei ne pats Putinas, tai bent nemažai sąmokslo teorijomis tikinčių Rusijos pareigūnų čia mato Amerikos ranką. Esą kaip Belgrade 1999 m. ir Tbilisyje pernai, Vašingtonas su įvairių visuomeninių organizacijų parama nuvertė Maskvai draugiškas vyriausybes ir šias šalis arba pavertė neutraliomis arba atvedė į Amerikos stovyklą.
Maskvos nepasitenkinimą Amerika skatina ir kiti veiksniai, pvz., dominuojantis JAV vaidmuo pasaulyje, vienašališka Amerikos užsienio politika ir, Maskvos nuomone, jos pastangos paversti tarptautines organizacijas savo įrankiais, Čečėnijos karo kritika. Be to, aiškinama, kad Rusija nieko nelaimi savo palankumu Amerikai, nes Vašingtonas daro ką nori, nepaisydamas Rusijos interesų.
Amerikoje netrūksta žmonių, kurie mano, kad vyriausybė pataikauja Rusijai, nepakankamai smarkiai kritikuoja jos veiksmus Čečėnijoje, spaudos ir žodžio laisvės suvaržymus, naujojo autoritarizmo augimą. Kai kurie neokonservatoriai mano, kad Amerika tinkamai neišnaudojo Tarybų Sąjungos žlugimo ir kad bent dabar turėtų griežčiau laikytis, juolab kad Rusija tebėra tik šešėlis buvusios tarybinės imperijos. Bet kol kas šie balsai nevyrauja.
Neužmirštama, kad Rusija turi nepaprastai galingą branduolinį arsenalą, bendradarbiauja kovoje su terorizmu. Be to, Rusija turi įtakos Irane ir Šiaurės Korėjoje, tad gali būti svarbus diplomatinis partneris, siekiant priversti šias šalis atsisakyti branduolinių ginklų. Bet nauji išpuoliai galėtų paversti Vašingtoną pergalvoti savo nuostatas.
Komentaras skaitytas per Lietuvos radiją.
