Stasys VARNESKAS
Pirmas varpan stuktelėjo sodžiaus intelektualas, buvęs pradinės vedėjas Banaitis: - Gimtinę į aukso puodą jau išmainė pusė milijono tautiečių. O jeigu dar kita pusė išmainys? Buvęs veterinaras Tadas patvirtino: - Išmainys. Dabar kaip tik prasideda antroji emigracijos banga. Jau ir mano sūnėnai ruošiasi - vakar anglų kalbos žodyno buvo atlėkę. Mat nei bibliotekoje, nei knygyne nerado. Deficitas. Gerai, kad pernai aš jo į krosnį nenusiunčiau, kai malkų pristigau. Buvusi kaimo bibliotekininkė Vanda, kurios pastogėje irgi apstu senos literatūros, konstatavo: - Angliškas žodis dabar itin madoj. Vokiški ir prancūziški leksikonai perpus pigesni. O štai rusiškos literatūros niekam nereikia. Net Vladimiro Lenino raštų. - Rusų kalbą dažnas iš prigimties moka, - įsiterpė pardavėja Paulina, nes ši diskusija ir vyko būtent jos parduotuvėje. - Štai vakar ateina Anskaičio anūkas ir kad pradės rusiškai blevyzgoti, kad pradės. Aš net ausis užsikimšau. Vatos neradau, tai šampano kamščiais užsisandarinau. Kada, vaikeli, klausiu, ruskai suspėjai išmokti? Neatsimenu, sako, dar negimęs buvau. - Taip... Tokios tokelės... - nutęsė sodžiaus intelektualas. - Lietuviai - poliglotų tauta. Liūdna ir graudu. Bibliotekininkė Vanda kilstelėjo neseniai dažytus antakius, ir tai turėjo reikšti nuostabą. - Nesitikėjau tokios liūdnos gaidos iš jūsų lūpų. Nemaniau... - Aš, ponia Vanda, išvadas darau tik po ilgų apmąstymų. Lietuvos poliglotų nė su šakėmis namuose nesuturėsi. Net ir paprasti žmonės bėga. O kas, leiskite paklausti, mums pensijas uždirbs? O kam, leiskite dar kartą pasiteirauti, mes perduosime tėvynės meilę? Šie sodžiaus intelektualo klausimai sujaudino visus tuo metu parduotuvėje buvusius pensininkus. - Ale iš tikrųjų! - Kur mūsų valdžios akys? - Kur žiūri sodra? Replikos ir visokie klausimai pabiro lyg centai į pardavėjos Paulinos kasą. - Kritikuoti lengva, - nutildė sodiečius buvęs pradinės vedėjas. - Tačiau prašyčiau siūlyti... Visi kritikai žengė pusę žingsnio atgal. Nepajudėjo tik vienas kolūkinio kaimo veteranas Tadas. - Tik rusų! - pareiškė Tadas. - Tik rusų kalba mums lengva ir nepavojinga. - Lengva? O kodėl? - nesuprato sodžiaus intelektualas, nors šiaip jis suprasdavo viską. - Keiktis rusiškai mes mokame iš prigimties. Dar truputėlis gramatikos - štai tau ir poliglotas. - O kodėl nepavojinga? - Ogi todėl, kad į rytus lėkti niekas dar nesiruošia. Be to, - jau tyliau pridūrė, - dujų ar naftos bus lengviau prašyti.. - Anglų kalba - tai kelialapis į gyvenimą, - romantiškai žvelgė pro langą bibliotekininkė Vanda, kuri Pašiliuose, atrodo, ir prigijo tik dėl to, kad tokio kelialapio neturėjo. Tadas visai nekreipė dėmesio į ponios Vandos kalbą ir žinovo tonu tęsė: - Ana valdžia buvo gudresnė. Būdavo, įveikia jaunimas kokį "vūzą", o angliškai ar vokiškai - nė bum bum. Ir nėra pavojaus, kad "geležinį kordoną" perlips.
