Vakarai (o ne Rytai, deja) vis primindavo ir tebeprimena, kad Lietuvoje laikosi aukštas korupcijos lygis. Pati rimčiausia ir, sakyčiau, drastiškiausia šio pobūdžio žinia buvo pasklidusi prieš metus kitus. Aukščiausi valstybės vadovai iš NATO sekretoriato buvo gavę pažymą, kurioje siūloma atkreipti dėmesį į 200 korumpuotų aukštų Lietuvos valdininkų ir politikų.
Bet toji pažyma, kaip „Alitos“ ar „Draugystės“ viešbučio privatizavimo bylos, taip ir liko užslėpta vadinamųjų valstybinių paslapčių seifuose.
Didžiausią grėsmę valstybei ir jos bendrapiliečių gyvenimui kelia išplitęs valdžios pareigūnų, politikų ir privataus sektoriaus korupcijos tinklas.
Kai agentūra „Transparency International“ („Tarptautinis skaidrumas“) savo išvadose labiausiai korumpuotais pažymi kelių policininkus ir medikus, bet nieko nepasako, kaip pasipelnymo tikslais savo pareigybines teises panaudoja valdžios vyrai, jie ramūs. Kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), prokuratūra ir teismas, veikdami pagal visus Lietuvos Respublikos įstatymus ir vykdydami ikiteisminį tyrimą, nušalina nuo darbo ir suima aukštus valstybės institucijų pareigūnus arba pagrindinių Seimo partijų būstinėse atlieka dokumentų poėmį, grupuotės sukelia skandalą, ima daryti spaudimą savo darbą atliekantiems teisėsaugos pareigūnams. Neva vykdoma parlamentinė kontrolė.
„Lietuvos demokratija atsidūrė pavojuje“, „Politinė provokacija“, „Užpulta valstybė. Valstybė turi gintis“ – tokiais paniškais pareiškimais šviesiausios šalies galvos sutiko penkių Seimo narių korupcinius ryšius su „Rubicon“ įmonių grupe tiriančių pareigūnų darbą. Birželio 23-ąją specialiai sušauktame Seimo posėdyje, kuriame generalinis prokuroras ir STT vadovas turėjo pasiaiškinti dėl dokumentų poėmio Liberalų ir centro sąjungos, Naujosios sąjungos, socialdemokratų ir Tėvynės sąjungos partijų būstinėse, Seimo narys V. Stankevičius paliepė A. Klimavičiui ir V. Junokui „už padarytą žalą valstybei“ atsistatydinti.
Generalinis prokuroras pasakė: „Aš padariau žalą? Aš šnekėjau apie atskirų Seimo narių korupciją, o jūs sakote, kad aš padariau žalą.“
Seimas pavedė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui išsiaiškinti, ar STT reidais į pagrindinių politinių partijų būstines nebuvo siekiama paveikti politinę šalies padėtį ir prezidento rinkimų antrojo turo rezultatus.
Taigi... STT šitokią „parlamentinę kontrolę“ įvardija kaip trukdymą šių metų kovo mėnesį pradėtam ikiteisminiam tyrimui. Pasirodo, kaip ir ką daryti,visada reikia pasiklausti.
Reikėjo kruopščiai atlikinėti pasiruošimo stojimui į Europos Sąjungą ir NATO užduotis ir „negadinti“ krašto įvaizdžio. Dabar išvis nebėra kur teisėsaugos veiksmams įsiterpti: Europos sąjungos referendumas, Europos parlamento rinkimai, Lietuvos Prezidento rinkimai, Seimo rinkimai... Apskritai ar pernelyg ūmi Seimo reakcija į teisėsaugos pareigūnų procesinius veiksmus neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems demokratinės ir teisinės valstybės principams?
Nejau mes, bendrapiliečiai, žiniasklaida esame tik bejėgiai nusikalstamumo ir skurdo faktų registratoriai ir blogio bei cinizmo akivaizdoje viską prarandame: teisėtvarką, sąžinę ir moralę, tikėjimą bent kiek padoria politika... Valstybę ir jos bendrapiliečius apima kažkokia absurdo zona, kurioje patys didžiausi finansiniai ir ekonominiai nusikaltimai tampa virtualūs, neapčiuopiami.
