Kol Lietuvos krepšininkai aiškinasi, kas kiečiausias savo kieme, kiti Lietuvos sportininkai koreguoja pasaulio rekordų lenteles. Praėjusią savaitę griausmingai nuaidėjo lengvaatletė Austra Skujytė, pagerinusi dešimtkovės pasaulio rekordą.
Savaitės nykščiai
Amerikoje studijuojanti sportininkė per dešimt rungčių surinko 8366 taškus ir tapo šeštąja Lietuvos lengvaatlete, įsirašiusią savo vardą pasaulio rekordų lentelėse. Tiesa, tai ne olimpinė rungtis, bet tai nė kiek nesumenkina A. Skujytės pasiekimo.
Iki olimpinių žaidynių ji buvo žinoma tik labai menkam Lietuvos žmonių ratui, tačiau po triumfo Atėnuose, svečių kambaryje turėti jos plakatą tapo nė ką mažiau prestižiška negu V. Aleknos. O dabar užsispyrusi biržietė prideda sau ir savo kraštui dar daugiau populiarumo.
Biržai tikrai gali pasigirti puikia ištvermingų sportininkų mokykla. Galiūnas Ž. Savickas, lengvaatletė A. Skujytė, o kiek dar Biržų ąžuoliukų, laisvalaikiu kilnodami svarmenis, laukia savo eilės išplaukti į plačiuosius sporto vandenis. Tiesa, čia ne muzikos pasaulis ir prodiuseriai ko gero, nerealaus „promotion“ per metus neprasuks ir į olimpines žaidynes iš karto nenuveš, kaip Lauros į Euroviziją. Todėl teks daugiau tvirtinti raumenis savo, o ne vadybininkų pagalba.
Šalia A. Skujytės praėjusią savaitę galima įrašyti ir ledo ritulio „mušeiką“ Darių Kasparaitį. Aišku, jis rekordų nepagerino, medalių nelaimėjo, priešininkų prie borto taip pat neprilipdė. Bet už Rusijos ledo ritulio rinktinės apgaulę – tikrai vertas paminėjimo. Iš pradžių pareiškęs norą dar sykį atstovauti Rusijai, o paskui ir gavęs rinktinės trenerių kvietimą į treniruočių stovyklą Novogorske, lietuvis dėl šeimyninių priežasčių neatvyko į Rusiją. Nors kas mums iš to, vis tiek už Lietuvos rinktinę žaidžiančio jo jau nesulauksim.
Kitas „mušeika“ pasižymėjo tikrąją to žodžio prasme. „Sunkiausia Lietuvos pirštinė“ Jaroslavas Jakšto, Vokietijoje vykusiose varžybose buvo antras. Svorio kategorijoje virš 91 kg. besivaržantis sportininkas nusileido tik gilias bokso tradicijas turinčios Kubos atstovui.
Dar vienas Lietuvos ąžuolas – imtynininkas Mindaugas Ežerskis (iki 96 kg.) grįžo su bronzos medaliu iš Europos graikų-romėnų imtynių čempionato. Jis tapo vieninteliu prizininku iš Lietuvos. Po olimpinių žaidynių žadėjęs palikti profesionalųjį sportą, pasilikdamas, regis, padarė teisingą pasirinkimą.
Savaitės špygos
Taip pat baigėsi ir BBL varžybos. Finalas seniai planuotas - „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“. Visi vėl užtvindė barus, draugų butus, „Siemens“ areną. Šiandienos pirmieji žiniasklaidos sporto puslapiai vėl mirgės rungtynių nuotraukomis, trenerių komentarais, o komandų fanai interneto puslapiuose jau keikia vieni kitus ir pateikinėja krūvas argumentų, kodėl jų komanda yra geresnė.
„Žalgiris“ laimėjo, tačiau turbūt tai nebuvo didžiulis smūgis Vilniaus komandai, kuri mintimis jau sėdi ULEB finale. Kauno klubui tai buvo savotiškas nuotaikos pakėlimas po nesėkmių „Eurolygos“ varžybose.
Nustebino aukščiau bambos iššokę „Šiauliai“, kurie nuliūdino „Ventspils“ ir užlipo ant trečiojo pakylos laiptelio. Tokiu būdu tik dar kartą buvo parodyta, kas krepšinio aikštelėje Baltijos šalyse yra kiečiausias (ir taip buvo žinoma), ir kad kaimynams dar labai reikėtų pasitempti. Neabejoju, kad daug įdomesnis būtų analogiškas Baltijos šalių futbolo komandų turnyras. O ten jau tarp pasitempiančių galėtų atsidurti ir lietuviai.
Kalbant apie pačias BBL varžybos, nežinau ar jos pateisino organizatorių lūkesčius. Dvi stipriausios Lietuvos komandos visą turnyrą audė savo varžovus kaip galėjo, o finale atsakinėjo į tą patį, „nioliktą“ kartą užduodamą klausimą – kas ką.
Kyla klausimas – kam reikalingas toks turnyras lietuviams. Įvaryti kompleksą kaimynams ir dar kartą įrodyti kad Baltijos šalyse mes geriausi. Prieš keletą metų užsiraukęs NEBL projektas tikrai buvo progresyvesnis ir apimantis daugiau šalių, tačiau kaip matome ir jis ilgai neišgyveno.
Tai kiek dienų liko šiam nedrįsčiau prognozuoti, nebent LKL čempionatas susijungtų savo kaimyniniais broliais ir taptų bendru Baltijos šalių čempionatu. Kiek ten būtų komandų neaišku, tačiau manau, kad „Panevėžio“ krepšininkai nebūtų patenkinti čempionatą pradedami nuo kovos dėl patekimo į aukštesnę lygą.
Be to, graudu buvo stebėti penktadienio „Šiaulių“ ir „Žalgirio“ pusfinalio susitikimą ir apytuštę „Siemens“ areną. Nors „Šiaulių“ krepšininkams toks žiūrovų skaičius atrodė kaip svajonės išsipildymas.
Gerbiamieji, užduosiu daugeliui visiškai neaktualų klausimą, tad kada gi lietuviams pabos ta nuolatinė dviejų stipriausių Lietuvos komandų akistata? O kol kas lauksim dar vienos (nebeskaičiuoju kelintos šį sezoną). Šį kartą LKL finale. Maišiukai vėmimui jau paruošti – tikėkimės jų neprireiks.
Praėjusios savaitės geriausio sporto įvykio nominantai
1. Anglijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad jaunuoliai iki 16 m. D. Britanijos premjeru norėtų matyti “Manchester United” futbolo vunderkindą W. Rooney. Žinant, šio jaunuolio nuolatinius apsilankymus baruose ir betarpiškus pasisėdėjimus su prositutėmis, vertėtų pamąstyti, kuo virstų būsimojo premjero darbo kambarys.
2. D. Zubrus išvyko į pasaulio I diviziono „B grupės“ varžybas kartu su komanda autobusu. Žiniasklaidoje šis faktas buvo nušviestas vos ne taip, kad atrodė D. Zubrus autobuso šiam gyvenime nėra matęs. Patikėkit, už Lietuvą, jis jei ne ropote, tai bent jau dviračiu iki Olandijos nusigautų.
3. Lietuvos Kilnaus žaidimo („Fair Play“) komitetas 2004 metų laureatu išrinko Širvintų "Atžalyno" vidurinės mokyklos mokytoją Leoną Vaicekauską. Širvintos siautė geras tris paras.
