Perspektyvių investicinių projektų rengimas - svarbi kiekvieno šiuolaikinio miesto vystymosi sąlyga, nuo kurios priklauso ir paties miesto, ir miestiečių gerovė. Jau antrus metus iš eilės Kaunas investicinius ir vystymo projektus pristatys Kanų parodoje MIPIM, kurioje pamatyti įvairių pasaulio miestų raidos perspektyvų susirenka tarptautinio masto investuotojai, verslininkai, architektai.
Kauno vyriausiojo urbanisto N. Valatkevičiaus teigimu, antrasis šalies miestas šiai tarptautinei vystymo projektų mugei šiemet pateiks 15 projektų. Šįkart apžvelgsime vieną svarbesnių - Žemosios Fredos rajono investicinių pasiūlymų projektą.
Teritorija noko ilgai
Apie kairiajame Nemuno krante priešais Kauno centrą plytinčią Žemąją Fredą, kaip apie vieną tinkamiausių miesto centro vystymosi teritorijų, kalbama jau porą dešimtmečių. Tarp Aleksoto ir M. K. Čiurlionio tiltų abipus H. ir O. Minkovskių gatvės nusidriekusi apie 35 ha Žemosios Fredos teritorija iki šiol gana apleista, nesmarkiai naudojama pramonei, tad Kauno bendrajame plane jos paskirtį numatyta keisti į visuomeninę, gyvenamąją ir komercinę. Šio rajono konversijos perspektyvos ne kartą buvo nagrinėjamos įvairių architektūrinių kolektyvų, architektūros studentų, o pernai - ir Nemuno slėnio vystymo urbanistinių idėjų konkurse.
Apie 20 ha šios teritorijos priklauso vos 4 šeimininkams - “Kauno grūdams”, gelžbetonio įmonei, baldų kompanijai “Freda” ir bendrovei “Nemuno laivininkystė” su Kauno tarptautiniu upių uostu. Būtent pastarųjų dviejų (joms priklauso taip pat ir Nidos bei Kauno marių prieplaukos) bendrasavininkiu pernai tapo energingas Kauno verslininkas Vilmantas Šimoniūtis, kurio iniciatyva ir buvo parengtas Žemosios Fredos 10 ha teritorijos tarp Nemuno ir H. ir O. Minkovskių gatvės teritorijos konversijos eskizinis projektas. Verta paminėti, kad būtent galimybė spręsti viso rajono konversiją išsyk yra didžiulis privalumas, mat keičiant vien dalies teritorijos paskirtį kiltų didelių techninių sunkumų, nebūtų optimaliai išnaudotos projekto galimybės.
Žada 400 milijonų investiciją
Projektavimo firma “Kita kryptis” parengė eskizinį teritorijos konversijos projektą, kurio pagrindinė urbanistinė idėja - pratęsti miesto centrą į kitą Nemuno pusę. “Didelis šios teritorijos privalumas - formuoti rajoninį užstatymą, kuris turėtų didelę teigiamą įtaką miesto veidui”, - “Statybų pilotui” sakė projekto architektas T. Kriaučiūnas.
Projekto bendrasis plotas - 150 000 m², o jo vertė gali siekti 400 mln. litų ar net daugiau. Kalbėtasi su “Sampo” banku, tikimasi ES struktūrinių fondų paramos. Manoma, kad čia daugiabučiuose galėtų įsikurti apie 2000 vandenį mėgstančių šeimų, taip pat verslo kompanijos, laisvalaikio objektai.
Architektai V. Merkevičius ir T. Kriaučiūnas pasiūlė krantinės siluetą formuoti kylantį nuo 4-6 aukštų pastatų Senamiesčio pusėje iki 18-27 aukštų statinių prie menamo tilto į salą, ties S. Daukanto gatvės ašimi. Pagal architektų sumanymą namai į upę pasukti galais, kad neužstotų Aleksoto šlaitų, tačiau, žvelgiant kiek kampu, ekraniniai pastatai atrodytų sublokuoti vientisai. Nuo H. ir O. Minkovskių gatvės gyvenamasis rajonas būtų atitvertas komerciniais pastatais ir gyvenamaisiais devynaukščiais.
Manoma, kad svarbūs šio rajono privalumai būtų vieta pačiame miesto centre, pro langus atsiveriantys vaizdai į Nemuno slėnį su Senamiesčiu ir Naujamiesčiu. Taip pat jauki upės promenada su prieigomis prie vandens, valčių ir katerių prieplauka. Kiek aukščiau upe nuo numatytojo pėsčiųjų tilto vietos sumanytas aukštuminių biurų kvartalas, kuriame galima net ir naujoji Kauno savivaldybė.
Kauno vyriausiojo urbanisto N. Valatkevičiaus teigimu, Kanams rengiamas investicinis projektas atitinka Žemosios Fredos detalųjį planą. Pasak jo, diskutuotinas tik pastatų šioje vietoje aukštingumas.
Pastarųjų metų urbanistiniuose projektuose (pasiūlymuose) nesunku pastebėti gana ryškias gigantomanijos apraiškas. Ne išimtis ir Žemosios Fredos projektas - čia užstatymo intensyvumas ir siūlomų dominančių mastelis atrodo lyg pasiskolintas iš visai kito projekto, kito konteksto. Sakytum, Kaune būtų bandoma implantuoti daugiamilijoninio didmiesčio audinį. Vis dėlto prisiverskime tikėti, kad plėtojant projektą šios ligos požymiai išnyks...
Pramoninis uostas tapo problema
Tačiau bene didžiausias šio investicinio sumanymo kliuvinys - čia įsikūręs pramoninis upių uostas. V. Šimoniūtis “Statybų pilotui” sakė siūlantis pasinaudoti pasauline patirtimi ir iškelti pramoninį upių uostą iš Kauno centro, o jo vietoj įkurti keleivinį bei pramogų uostą. Būtent uosto iškėlimas gali tapti teritorijos urbanistinio vystymo trukdžiu, mat H. ir O. Minkovskių gatvėje įsikūrusi valstybinė įmonė Vidaus vandens kelių direkcija ketina modernizuoti dabar apleistą krovininį uostą. Teigiama, kad užsitikrinta ir ES fondų parama.
Į Kauno krovininį upių uostą reikėtų investuoti 30-40 mln. Iš ES struktūrinių fondų jau gauta 300 000 litų vandens kelio Kaunas-Klaipėda studijai parengti. Direkcijos gamybos direktoriaus Mindaugo Šimkūno manymu, pramoninis uostas galėtų gyvuoti net ir pakeitus aplinkinės Žemosios Fredos teritorijos paskirtį.
Vis dėlto Vidaus vandens kelių direkcija sutiktų išsikelti iš miesto centro, jei Kaunas pasiūlytų uostui kitą krovininei laivybai tinkamą vietą su išvystyta autokelių ir geležinkelio infrastruktūra. Pasak specialisto, tuo turėtų pasirūpinti būtent miestas, nes Lietuvos bendrajame plane uostas numatytas dabartinėje vietoje.
“Jei naujojoje vietoje infrastruktūra būtų tinkama, uosto perkėlimas nebūtų daug brangesnis nei esamo susidėvėjusio uosto rekonstrukcija”, - sakė M. Šimkūnas. O štai jei reikėtų įrengti naują infrastruktūrą, darbų sąmata gali šoktelti iki 100 mln. litų.
Gamybos direktoriaus teigimu, tinkamiausia vieta pramoniniam uostui būtų Petrašiūnuose prie Kauno hidroelektrinės, tačiau ar laivyba ten galima, turi atsakyti laivybos galimybių studija. “Laivybai labai tiktų ir Raudondvario variantas prie Nevėžio žiočių, tačiau ten nėra infrastruktūros”, - sakė specialistas. Dėl geležinkelio trūkumo atmestinas ir Žiemos uosto modernizacijos klausimas Vilijampolėje. Baiminamasi, kad neradus naujos uostui tinkamos vietos, Kaune jo gali apskritai nebelikti.
Susėdo prie apskrito stalo
Miesto centre veikiančių ir visuomenę nuo vandens atitvėrusių senųjų krovininių uostų konversija į gyvenamuosius ir visuomeninius rajonus - jau keletą dešimtmečių Vakaruose plačiai taikoma pasiteisinusi urbanistinės raidos praktika. Senuosius dokus visuomenės poreikiams yra pritaikę Londonas, Glazgas, Dublinas, Barselona, Amsterdamas ir daugybė kitų Europos miestų.
Matyt, panašiu keliu turėtų žengti ir Kaunas. Projekto “Veidu į upę” autorius G. Petrauskas taip pat tvirtai įsitikinęs, kad pramoniniam uostui geriausiai tiktų Petrašiūnai, mat ten yra geležinkelis, be to, geras susisiekimas su Naujasodžio pramoniniame rajone planuojamu intermodaliniu terminalu. Tačiau uostą norint perkelti į Petrašiūnus, reikėtų apie 2 metrus specialiomis patvankomis pakelti Nemuno vandenį.
Aišku viena - sprendimą dėl uosto iškėlimo būtina priimti nedelsiant. Antraip perspektyvi miestui plėsti teritorija gali apmirti dešimtmečiams. Miesto valdžia, investicinio projekto užsakovai ir Vidaus vandens kelių direkcijos specialistai pradėjo konsultacijas prie apskritojo stalo. Vis dėlto, “Statybų piloto” žiniomis, didesnės pažangos kol kas nematyti.
„Statybų pilotas“
