Laiptai į Žaliakalnį, laiptai į Aleksotą, laiptai į Fredą, laiptai į Aukštuosius Šančius. Kaune 62-eji laiptai. Anksčiau ar vėliau su jais neišvengiamai tenka susidurti kiekvienam kauniečiui ir, sunkiai šnopuojant, įveikti kelis šimtus pakopų. Slėnyje įsikūrusiame mieste be laiptų neišsiversi. Juos projektuoti ir statyti verčia pati gamta. Kitaip tariant, laiptai – tai Kauno likimas...
Laiptai kartais vertinami taip pat rimtai, kaip reikšmingas žmonijos išradimas. Tarpukariu išleistoje „Lietuvių enciklopedijoje“ parašyta: „Laiptai ar lipynės yra pakopų eilė lipti aukštyn arba leistis žemyn. Kad būtų lengviau lipti, dviejų pakopų aukščio ir vienos pakopos pločio suma turi prilygti 61–63 cm. Tai lipančio žmogaus vidutinis žingsnis. Iki 20 amžiaus trečiojo dešimtmečio visi Kaune esantys laiptai buvo mediniai. Tik 1926 m. prasidėjo pirmoji akmeninių laiptų statyba.
Kauko laiptai. Kairėje – laiptų pradžia su fontanu; dešinėje – laiptai nuo kalno viršaus. 1936 m. Fotogr. Iz. Girčys.
Kauko laiptai šiandien. Fotogr. J. Černevičienė.
Kauko laiptai pastatyti 1936 m. Juos suplanavo inž. Feliksas Vizbaras, projektą parengė archit. Stasys Kudokas. Statant juos daug dėmesio skirta estetiniam vaizdui. Jie gražinti ir pokario metais. Laiptų viršuje iš dviejų lietaus surinkimo baseinų padarytas fontanas, kurį papuošė dailininko B. Zalenso skulptūra „Poilsis“. Įrengtos poilsio aikštelės. 2000 metais atnaujintas ir seniausias miesto fontanas laiptų pradžioje. Prie šio projekto įgyvendinimo prisidėjo ir fontanų entuziastas Petras Ščiupokas, parengęs rekonstrukcijos projektą ir pats jį įgyvendinęs. 2003 metais vyko Kauko laiptų remontas. Už skirtas lėšas suremontuota tik dalis šio objekto.
Lietuvos valstybė daugelyje įstatymų ir vyriausybės nutarimų deklaruoja kultūros tradicijų tausojimo nuostatą. Kauno miesto savivaldybė taip pat siekia išsaugoti ateičiai savitais bruožais išsiskiriančias miesto teritorijas. Dėl to į Kultūros vertybių registrą 2007 m. buvo įrašyta Žaliakalnio dalis, besitęsianti nuo Perkūno alėjos iki Kauko laiptų. Pagal dabar galiojančius įstatymus jai bus suteiktas kultūrinio draustinio statusas. Savivaldybės iniciatyva ruošiamas teritorijos specialusis planas, o 2007 m. pabaigoje buvo atlikti tyrimai, paveldosauginis įvertinimas ir saugojimo pasiūlymai. Tai jau ketvirtoji Kaune saugoma teritorija. Iki šiol saugotas Senamiestis, Naujamiestis ir Žaliakalnio dalis prie Gėlių ir Minties ratų. VDU Menų instituto magistrantai kartu su bendruomenės centru „Žaliakalnio aušra“ tvarkė garsiuosius Kauko laiptus ir dekoratyvinį baseiną. Taip baigėsi VDU profesorės N. Lukšionytės-Tolvaišienės inicijuotas kultūros paveldo projektas „Tarpukario Žaliakalnis: būti ar nebūti“.
Galbūt ne visi miesto gyventojai žino, kuo ypatingas ir vertingas šis Žaliakalnio rajonas. Menų instituto magistrantai žada supažindinti visuomenę su jo istorine ir urbanistine sankloda, pastatų architektūra, žymiausiais objektais. Mokydamiesi kultūros tarpininkų vaidmens, studentai nori pasitarnauti miesto bendruomenei ir drauge išsakyti savo susirūpinimą Žaliakalnio pastatų išlikimu, Vytauto parko, Kauko laiptų, buvusios Radijo stoties teritorijų nepakankama priežiūra. (Paveldo apsauga kultūros politikos akiratyje / Dr. Nijolė LukšionytėTolvaišienė, VDU .)
Vytauto parko laiptai pastatyti 4-jame dešimtmetyje. Domėjęsis Žaliakalnio laiptų istorija kaunietis architektas Virginijus Juozaitis teigia, kad šių laiptų autorius nežinomas. Apatinėje laiptų dalyje sutvirtinančios šlaitą akmeninės sienos, metalinės tvorelės, žibintai, kažkada buvusios, tačiau iki šių dienų neišlikusios skulptūros – akivaizdžiai rodo, kad šių laiptų autorius gerai išmanė savo specialybę. Sovietmečiu vykdant šių laiptų rekonstrukciją, betoninės pakopos buvo pakeistos juodo granito. Tik nedaugelis kauniečių žino, kad tarp laiptų, vedančių atrakciono parko bei Laisvės alėjos 2 namo link, yra užversti vokiečių laikais iškasti bei niekieno netyrinėti tuneliai. Kadangi šiame name gyveno aukšto rango karininkai, spėjama, kad šie tuneliai buvo skirti jų evakuacijai bombardavimo metu. Vedančių Sporto halės link laiptų viršuje, viduryje šaligatvio, jau daugelį dešimtmečių guli didelis akmens luitas, kai kurių kauniečių vadinamu net Kauno Puntuku. Ir niekas nežino, kodėl jis atsirado būtent šioje vietoje. Pokario metais šių laiptų apačioje buvo pastatyta bilietų kasa, kurioje šiuo metu kiemsargiai laiko savo darbo įrankius. Norintieji patekti į gausius tuo metu vykstančius renginius, einantys iš miesto centro kauniečiai šioje kasoje nusipirkdavo bilietus, kuriuos kontrolieriai tikrindavo ties iki šių dienų išlikusiais varteliais. Kauniečiams įsigudrinus patekti aplinkiniais šlaitais bei kiemais, po kelerių metų buvo atsisakyta ir šios kasos. Straipsnio „Vytauto laiptus gaubia paslaptys“ autoriui Modestui Patašiui vienas greta stovinčio namo gyventojas pasakojo, kad ieškant vietos, kur statyti Žaliakalnio funikulierių, buvo siūloma jį įrengti ir šių laiptų vietoje. Kilus miestelėnų ginčams, buvo nuspręsta atlikti gyventojų apklausą. Ją atliko būrys pasamdytų paauglių. Kaunietis korespondentui sakė, kad nors tuo metu Vytauto laiptais lipdavo kur kas daugiau kauniečių nei ties dabartine keltuvo vieta, spėjama, jog paaugliai, kažkieno papirkti „prirašė“ papildomų balsų dabartinei funikulieriaus vietai. 2001 metais vyko Vytauto laiptų kairiosios atšakos kapitalinis remontas. Sutvarkyta 119 pakopų, greta jų įrengtas dviračių takas. Specialistų nuomone, šis dviračių takas status, tad juo leistis gana pavojinga. Jis daugiau skirtas dviračiams į viršų užvežti.
Vytauto parko laiptų apačią puošia metaliniai varteliai bei tvora. 2008 m. Fotogr. J. Černevičienė.
Anksčiau nei Kauko alėjos laiptai pastatyti laiptai Aleksote. 1930 m. sausio 11 d. „Ryto“ dienraštis išspausdino žinutę: „Aleksoto ir Linksmakalnio gyventojai džiaugiasi“. Joje rašoma: „Iki šiol tinkamo įėjimo į Kauną iš Aleksoto nebuvo. Kalnas labai status ir molinas, palijus kartais tekdavo net atsisėdus nuo jo važiuoti. Kadangi nuo kalno yra labai gražus reginys, daugelis net svetmšalių norėdavo užeiti pasigrožėti, bet nebuvo kaip. Supratus tą reikalą, dabar padirbti į tą kalną prieš pat naują tiltą labai stiprūs ir praktiški laiptai“. O štai „Lietuvos žinios“ 1930 m. sausio 16 d. rašė: „ Kad būtų galima pasikelti nuo Vytauto Didžiojo tilto į Aleksoto aukštumą, kur statomas Fizikos ir Chemijos institutas, Miesto valdyba yra įrengusi gana tvirtus ir monumentalius laiptus, kurie kaip esamieji prieš Vytauto Didžiojo tiltą pavadinti Vytauto Didžiojo laiptais.“ 1935 m. įrengus funikulierių, šių laiptų reikšmė gerokai sumenko. Tačiau ir šiandien šiais laiptais kauniečiai naudojasi. Jais pakilus patenki į apžvalgos aikštelę, iš kurios atsiveria nuostabi Kauno panorama.
Vytauto laiptai. Tarpukaris. [Iš J. Palio asmenio rinkinio]
Kauno panorama nuo Aleksoto kalno. 1934 m. [Iš S. Sajausko asmeninio rinkinio].
Straipsnio autorė J. Černevičienė, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Informacinių paslaugų skyrius, Kaunistikos grupė
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
