Kaune daugeliui ant šlaitų ir pašlaitėse pastatytų namų po didesnių liūčių ar sniego atodrėkių kyla grėsmė būti užpiltiems nuošliaužų. Šios savaitės pradžioje po ilgalaikio lietaus tokia nuošliauža užpylė visą Veiverių gatvėje esančio namo kiemą. Grėsmė kilo ir aukščiau ant šlaito stovinčiam dviejų butų namui.
Kaip BNS teigė Kauno savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Petras Morkūnas, penktadienį (10.10) abiejų namų gyventojai kraustėsi iš minėtųjų namų, jiems Kauno valdžia suteikė butus iš manevrinio fondo.
Aukščiau ant šlaito stovintį namą savivaldybė planuoja nugriauti, nes jis gali bet kada užgriūti ant apačioje esančio statinio.
"Šeštadienį ekspertai tirs šlaito gruntą ir bus sprendžiama, kokius įtvirtinimus statyti", - kalbėjo direktorius.
Pasak jo, nuošliaužų grėsmė Kaune ypač didelė, nes čia ant dviejų didžiausių - Neries ir Nemuno - upių šlaitų pristatyta daug nuosavų namų.
"Šią grėsmę dažniausiai kelia patys gyventojai, nes nemažai jų savavališkai ardo šlaitą, bandydami pasididinti sklypą, taip pat nuošliauža gali atitrūkti ir dėl nelegaliai į pašlaitę nuvesto kanalizacijos vamzdžio, kurio vanduo nuolat ardo gruntą", - aiškino direktorius.
P. Morkūno teigimu, didžiausia nuošliaužų grėsmė kyla nuo rudens iki pavasario, tačiau tikslios statistikos apie nuošliaužų skaičių miesto savivaldybė neturi.
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, didesnės nuošliaužos Kaune užfiksuotos 1994, 1996 ir 2001 metų žiemos - pavasario laikotarpiais, paprastai po ilgesnių liūčių.
Apytikriais duomenimis, per pastarąjį šimtmetį Lietuvos teritorijoje ištirta ir aprašyta apie 90 nuošliaužų.
Šiuo metu Lietuvos geologijos tarnyba ruošia Kauno miesto inžinerinį geologinį žemėlapį, kuriame bus pažymėtos sudėtingos miesto teritorijos ir artimiausių apylinkių geologinės sąlygos.
BNS
