Buvusi sovietinė respublika Moldova šiandien yra viena skurdžiausių Europos valstybių. Ekonomika silpna, nėra teritorinio vientisumo - Padnestrės regione Kišiniovo įstatymai neveikia. Pastaruoju metu Rusijos ir Moldovos santykiai vis labiau komplikuojasi. Energetiškai priklausomai Moldovai Rusija grasina ekonominėmis sankcijomis.
Kovo pradžioje Moldovoje - parlamento rinkimai. Po jų parlamentas rinks prezidentą. Ar laukia dar viena revoliucija ir NVS žlugimas? Pokalbis su pirmosios nepriklausomos naujienų agentūros Moldovoje “BASA-press” politikos redaktoriumi Fidelu Golaiko.
Ar bus Moldovoje revoliucija?
Tai klausimas, kuris visus jaudina. Moldova lyginama su Ukraina ir Gruzija. Tačiau mūsų situacija truputį kitokia. Kitaip nei Gruzija ir Ukraina, Moldova pasidalijusi ne į dvi stovyklas, o mažų mažiausiai į tris ar keturias.
Tam, kad įvyktų revoliucija, reikia, kad visos opozicinės jėgos susivienytų, o tai atrodo mažai tikėtina. Netgi dabar, iki rinkimų likus keliems paskutiniams žingsniams, opozicijos atstovai kaltina vieni kitus, o ne valdančiąją partiją.
Todėl revoliucijos tikriausiai nebus. Tačiau demonstracijų gatvėse tikėtis galima.
Kokios politinės stovyklos opozicijoje?
Pirmiausia, žinoma, Krikščionių demokratų frontas (http://www.ppcd.md/), kuris kaip visada su niekuo nesusivienijo ir net neketina.
Antroji opozicijos jėga, sprendžiant iš reitingų, surinksianti per rinkimus daugiau balsų negu kitos opozicinės partijos, blokas “Demokratinė Moldova” (http://www.bemd.md/refresh1.html) (Moldovos demokratų partija, aljansas “Mūsų Moldova”, socialliberalai - A. Č.), vadovaujamas dabartinio Kišiniovo mero Serafimo Urecheano.
Treti - socialdemokratai (http://www.psdm.md/ru), kurie gali surinkti 4-6 procentus balsų.
Kad patektų į Moldovos parlamentą, partijai reikia surinkti ne mažiau kaip 6 procentus.
Kas yra socialdemokratai Moldovoje? Buvę komunistai?
Ne, socialdemokratai Moldovoje - tai pirmoji komunistų partijos alternatyva. Partija susikūrė 1990 m. Deja, ši partija niekada nėra laimėjusi jokių rinkimų - jai nepavyksta surinkti reikalingų procentų.
Apklausų duomenimis, bent pusę balsų turėtų surinkti dabar valdžioje esanti Moldovos komunistų partija (http://www.pcrm.md/). Koks politinis Moldovos žemėlapis numatomas po rinkimų?
Yra keli tikėtini scenarijai. Pirmas - kad po rinkimų opozicija reikalaus perskaičiuoti rezultatus dar kartą. Kaip rodo praktika, į pakartotinius rinkimus už opoziciją balsavusieji nebeateitų, todėl reikalaudama surengti pakartotinius rinkimus opozicija gali prarasti daug balsų. Tikėtina, kad jie sieks rezultatų perskaičiavimo - kad gautų keletą papildomų procentų ir galbūt naujame parlamente suformuotų koaliciją iš dabar esančių “kelių” opozicijų.
Tačiau jeigu naujame parlamente komunistai gaus 50 procentų balsų, o Krikščionių demokratų partija ir blokas “Nepriklausoma Moldova” taip pat pateks į parlamentą, tai tarp šių dviejų opozicinių partijų ir komunistų gali prasidėti derybos dėl vyriausybės formavimo.
Neatmetamas variantas, kad kuri nors iš jų su komunistais sudarys koaliciją. Taip atsitiko ir ankstesniame parlamente, kai komunistai susivienijo su savo aršiausiais priešininkais Krikščionių demokratų liaudies frontu, nuvertė tuo metu buvusią vyriausybę ir suformavo savo.
Taip pat svarbu, ar atkaklios Maskvos pastangos daryti įtaką rinkimų rezultatams bus vaisingos.
Dabar jaučiami labai stiprūs Maskvos mėginimai kištis į Moldovos vidaus reikalus - siunčiant įvairius politinius technologus, palaikant separatistinį režimą Padnestrėje ar šantažuojant ekonomine blokada.
Vakarai kol kas tik reikalauja, kad rinkimai įvyktų, būtų nesuklastoti ir teisėti. Beje, noriu pabrėžti, kad Moldova pirmą kartą pakvietė stebėtojus tik iš vakarietiškų organizacijų. Rusija labai įsižeidė, kad nepakviesta stebėtojų iš NVS.
Ar tai NVS pabaiga?
Kaip Moldavijos gyventojas ir kaip žmogus, dirbantis žurnalistinį darbą jau penkiolika metų, vertinu tai teigiamai. Buvimas NVS Moldovai nedavė nieko gero, tik politinį ir ekonominį šantažą.
Antra, Moldova jau trejus ketverius metus yra pasukusi į Vakarus. Santykiai su Vakarais gerėja, atsiranda naujų kontaktų ir tiltų. Moldova vis dėlto - Europos valstybė. Ji turi integruotis į Europos demokratiją.
Mes puikiai žinome, ką reiškia turėti už nugaros tokį kaimyną kaip Rusija, taip pat separatistinį Padnestrės regioną, kurį remia Maskva.
Kokia padėtis Padnestrėje prieš rinkimus?
Situacija įdomi. Pirmą kartą per visus tuos dvylika metų Padnestrės regionas aktyviai reiškia norą dalyvauti rinkimuose į Moldovos parlamentą.
Tačiau jie nesutinka, kad rinkimus Padnestrėje kontroliuotų Centrinė Moldovos rinkimų komisija.
Tai lengva paaiškinti tuo, kad Padnestrės valdžia, kaip Maskvos statytiniai, šiuose rinkimuose remia dvi jėgas.
Maskva kartu su Padnestre remia bloką “Demokratinė Moldova” ir bloką “Patria-Rodina” (http://www.patria-moldova.md/). Padnestrė, žinoma, turi vykdyti Maskvos komandą, t.y. surengti masinius balsavimus už šias partijas, todėl nenori, kad Moldova ten kontroliuotų rinkimų procesą.
Dar daugiau - pastarosiomis dienomis iš Padnestrės sostinės Tiraspolio nuskambėjo atviri grasinimai, kad galimas naujas karinis konfliktas tarp Padnestrės ir Moldovos.
O kaip Moldovoje priimti Maskvos grasinimai ekonomine blokada?
Nežinau, ar tai naudinga pačiai Rusijai. Paskelbus sankcijas, tai bus ne tik Rusijos ir Moldovos vidaus reikalas. Tai bus tarptautinė problema. Tam, kad skelbtum ekonomines sankcijas, reikia turėti svarių priežasčių.
Nemanau, kad jos stipriai paveiktų situaciją Moldovoje, juolab po to, kai Rumunijoje pasikeitė valdžia. Priminsiu, kad pirmas naujo Rumunijos prezidento Traiano Basescu vizitas buvo būtent į Moldovą.
Pagaliau Rumunijos ir Moldovos santykiai tapo geri. Vizito metu Rumunijos prezidentas pasakė, kad Rumunija neleis Maskvai šantažuoti Moldovos energetiniais ar kitais grasinimais.
Tikimės, kad turėsime gerus santykius su Rumunija ir kitomis Europos struktūromis, kurios neleis kitoms valstybėmis Moldovos ekonomiškai ar politiškai šantažuoti.
Jūsų nuomone, kokia Moldovos problema yra dabar pagrindinė?
Padnestrė. Nors dabartinė situacija daugiau ar mažiau rami, Padnestrė yra uždelsto veikimo bomba. Ji gali sprogti bet kuriuo metu ir gali būti vėl pralietas kraujas.
Tuo labiau kad visus dvylika metų ten vyksta nuosekli antimoldaviška isterija ir gerai dirba politiniai technologai iš Rusijos. Padnestrė - viena svarbiausių Moldovos problemų, kurią reikia spręsti su Vakarų pagalba.
Kita problema - ekonomika. Turi būti pagaliau užmegzti tikri ir pragmatiniai santykiai su Vakarų valstybėmis, kaimynais ir tarptautinėmis struktūromis.
Sociologiniu požiūriu, svarbu yra visuomenės vienybės trūkumas.
Tradiciškai buvo taip, kad dalis visuomenės manė - išsigelbėjimas yra Rusijoje. Kita dalis - kad išsigelbėsime susijungę su Rumunija. Tik dabar ima konsoliduotis ta visuomenės dalis, kuri sako - pirmiausia reikia patiems atsistoti ant kojų, rasti savo tapatybę, tapti šiuolaikine Europos visuomene, tada bus ir tų ryšių, ir viskas bus gerai.
Tokios optimistinės prognozės.
O kaip gyvena žmonės?
Moldovoje pastaraisiais metais buvo tiek rinkimų, kad atrodo - žmonės jau niekuo nebetiki.
Nuo pusės milijono iki pusantro milijono Moldovos piliečių yra išvažiavę uždarbiauti į užsienį (daugiausiai į Rusija - A. Č.) Atvirai kalbant, sunku žinoti tikslius skaičius. Gyventojų surašymo duomenimis, Moldovoje gyvena keturi milijonai žmonių, tačiau mažai kas tiki, kad skaičius teisingas. Labai daug kaimų, kuriuose beveik neliko nė gyvos dvasios... Žmonės gyvena sostinėje ir dar dviejuose trijuose miestuose. Deja, daugybė Moldavijos žmonių šiuo metu gyvena ne savo šalyje. Mieste žmonėms truputį lengviau negu kaime (vidutinis mėnesio atlyginimas, oficialiais duomenimis, 92 JAV dolerių - A. Č.).
Kišiniovo gatvėse yra tiek prabangių mašinų, kiek turbūt Paryžiuje nepamatytumėte. Yra kotedžų ir namų, pastatytų neaišku už kokius pinigus. Skirtumai tarp turtingųjų ir skurstančių didžiuliai.
Tačiau kartu yra ir bendra ekonominės padėties gerėjimo tendencija.
Kaip vertinate Vakarų pagalbą Moldovai?
Vakarai daro nepakankamai, kad patys būtų informuoti apie tai, kas Moldovoje vyksta. Pavyzdžiui, Moldovoje yra Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO), kuri daugeliu atveju, ypač pastaruoju metu, atvirai stoja į opozicijos pusę ir daro tai net nesigilindama, ar opozicija sako tiesą, ar tiesiog kalba nesąmones.
Apskritai jei kalbėsime apie ESBO, ji pademonstravo visišką neveiksnumą sprendžiant Padnestrės problemą. Būtent todėl atsirado pasiūlymas į derybas įtraukti daugiau partnerių - JAV, ES ir Rumuniją.
Kitos Vakarų organizacijos, tokios kaip ES ir Europos Taryba, kol kas užima stebėtojo poziciją. Jie laukia, kokie bus rinkimų rezultatai.
Be to, keli Moldovoje vykdyti vakarietiški eksperimentai patyrė nesėkmę. Pavyzdžiui, Vakarams reikalaujant, buvo kuriama visuomeninė televizija. Labai tiksliai vykdant instrukcijas, valstybinė televizija buvo sugriauta, o visuomeninė taip ir neatsirado.
Deja, yra daug neigiamų bendradarbiavimo su Vakarais patirčių. Ir visa tai dėl to, kad jie nėra pakankamai informuoti.
Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad santykių su Vakarais nereikia. Atvirkščiai, reikia juos stiprinti, reikia vieniems apie kitus daugiau sužinoti, gal tada tokių nesėkmių pavyks išvengti.
Vakarai turi dar daug nerealizuotų galimybių, kaip galima bendradarbiauti su Moldova dėl abipusių interesų.
Ar artėjantys rinkimai taps lūžiu Moldovos istorijoje?
Tik tokiu atveju, jei Rusija dar agresyviau negu iki šiol pabandys įsikišti į Moldovos vidaus reikalus.
Antra sąlyga - jeigu šiuose rinkimuose vėl laimės komunistai. Tada Rusija gali griebtis bet kokių priemonių, kad visiškai destabilizuotų situaciją. Tokiu atveju Komunistų partija bus priversta ieškoti rimtesnių draugų Vakaruose, kad kaip nors apsisaugotų nuo Rusijos išpuolių ir kad Moldovos nepriklausomybei nebūtų grėsmės.
Jeigu naujame parlamente bus partijos, kurios atstovaus Rusijos interesams - “Demokratinė Moldova” ir “Patria-Rodina”, tada galbūt Rusija bandys išlaikyti įtaką Moldovoje per parlamentą.
Ne šie rinkimai yra lūžis Moldovos ir Rusijos santykiuose. Tai prasidėjo prieš metus ar net prieš porą - jau tada atsirado rimtų nesutarimų. Pastaruosiuose NVS šalių susitikimuose buvo aišku, kad Moldovos prezidento Vladimiro Voronino pozicija skiriasi nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicijos.
Į paskutinį susitikimą V. Voroninas apskritai nevažiavo. Manau, kad tai jau procesas. Ir duok Dieve, kad tas procesas įvyktų iki galo. Kad Moldova visiškai pasuktų į Vakarus ir atitrūktų nuo Rusijos šantažo ir grasinimų.
Kalbėjosi Audra Čepkauskaitė
Moldovos politinės partijos rinkimuose (http://www.elections2005.md/)Naujienos iš Moldovos (http://www.allmoldova.com/index.php?action=newsblock&rid=0&id=1109328578&lng=en)Oficialus Moldovos puslapis (http://e-gov.moldova.md/moldova(ru).nsf/BDEDFCA988B2DB3C85256207004F45A9/A1D2323EFD44B8A9C2256B650029810E)Žemėlapis (http://www.lonelyplanet.com/mapshells/europe/moldova/moldova.htm)
www.lrt.lt
